Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad anglies paklausa 2024 metais pasieks visų laikų rekordą. Nepaisant pasaulio mokslininkų, klimato ir energetikos ekspertų raginimų pagaliau atsisakyti šios klimato krizę gilinančios ir ypatingai taršios iškastinio kuro rūšies, pasaulinė anglies paklausa rekordines aukštumas pasieks jau trečius metus iš eilės.
Prognozuojama, jog anglies gavyba globaliu mastu didės maždaug iki šio dešimtmečio pabaigos, o naftos ir gamtinių dujų – bent iki 2050 metų.
Tuo tarpu Pasaulio meteorologijos tarnyba, JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ neseniai pareiškė, kad 2024-ieji ir vėl buvo patys karščiausi per visą temperatūros matavimų istoriją, ir viršijo dar prieš metus pasiektą rekordą. 2024 metais vos trijų mėnesių laikotarpiu taip pat buvo pasiekti karščiausios dienos, karščiausio birželio bei rugpjūčio ir karščiausios vasaros rekordai.
Dėl klimato kaitos daugėja ir gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų iki smarkių audrų bei potvynių, kurių poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau kuris laikas akivaizdus. Vilčių, jog ši tendencija pasikeis beveik nėra, kol pasaulio valstybės nebus pasiryžusios atsisakyti iškastinio kuro ar bent jau reikšmingai sumažinti jo vartojimą.
Emisijų mažėjimas neprognozuojamas
Dėl ypatingai destruktyvaus neigiamo poveikio klimatui ir žmonių sveikatai anglis dažnai laikoma praeities kuru, tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius jos suvartojimas pasaulyje padvigubėjo. Paklausite: „kas gi čia vyksta!?“. Anglis Lietuvoje – jau palengva nykstanti egzotika, nors statistiškai, kiekvienas Lietuvos pilietis kasmet vis dar jos sunaudoja vidutiniškai po maždaug 15 kilogramų.
Globaliu mastu, anglies paklausos augimas daugiausia siejamas su energetikos sektoriumi, 2024 metais elektros gamybai iš anglies pasiekus visų laikų rekordą.
Trečdalis anglies pasauliniu mastu suvartojama Kinijos elektrinėse, šalyje ypatingai sparčiai didėjant elektros energijos paklausai. Tuo tarpu daugumoje išsivysčiusių šalių anglies paklausa piką pasiekė jau prieš kelerius metus ir yra linkusi mažėti.
Vis dėlto, Europoje ir Šiaurės Amerikoje anglies vartojimo mažėjimo tempas šiuo metu lėtėja, o auganti paklausa elektros sektoriuje artimiausiu metu gali jį dar labiau sulėtinti.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pasaulinė anglies paklausa piką turėtų pasiekti 2027 metais – tuo tarpu atsižvelgiant į dabartines klimato politikos iniciatyvas, rinkos tendencijas bei lėtą pažangą diegiant anglies dioksido surinkimo, utilizavimo ir saugojimo technologijas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažėjimas anglies sektoriuje per šį laikotarpį neprognozuojamas. Aišku, naujojo JAV prezidento nusigręžimas nuo klimato problemų gali dar labiau pabloginti šias tendencijas.
Transporto sektorius – „probleminis“
Nors anglies gavyba ir anglies energetika Lietuvoje nėra aktuali, didelė iškastinio kuro dalis tokiuose sektoriuose, kaip transportas, lemia tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ir klimato įsipareigojimų srityje kyla tam tikrų problemų.
Lietuva iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įsipareigojo sumažinti bent 70 proc., o iki 2050 metų planuoja tapti klimatui neutralia žiedine ekonomika. Vis dėlto, atsižvelgiant į nacionaliniais ir ES teisės aktais Lietuvai numatytus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų metinius limitus, bendras emisijų kiekis Lietuvoje mažės nepakankamai beveik iki pat 2030 metų.
Ši tendencija ypatingai ryški transporto sektoriuje – Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje transporto sektorius generuoja beveik trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Iki 2022 metų emisijos šiame sektoriuje padidėjo net 43,3 proc., nors iki 2030 metų jas siekiama sumažinti ne mažiau kaip septintadaliu, „atsispiriant“ nuo 2005 metų lygio.
Dėl neįgyvendintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo įsipareigojimų transporto sektoriuje 2024 metų pavasarį buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsiminė apie Lietuvai gręsiančią „kelių šimtų milijonų eurų baudą“, kadangi esamos ir planuojamos politikos priemonės nėra pakankamos šiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Neįgyvendinti transporto sektoriaus tikslai
Naftos produktų suvartojimas Lietuvoje nuo 2010 metų išaugo 43 proc., 2023 metais naftos produktai sudarė 93 proc. visų transporto sektoriuje suvartojamų degalų, o šalies kelių ir krovininiame transporte bei viešojo susisiekimo transporto parkuose vis dar dominuoja dyzelinės transporto priemonės.
Transporto sektoriuje Lietuva iki 2020 metų įsipareigojo pasiekti ne mažiau kaip 10 proc., o iki 2030 metų – ne mažiau kaip 15,8 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime, tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, dar 2020 metams numatytas tikslas pasiektas nebuvo, ir 2022 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje siekė tik 6,7 proc.
Nors elektromobilių ir jų įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje nuolat auga, 2023 metams numatyti tikslai, remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita, taip pat nebuvo įgyvendinti: vietoje planuotų 25 tūkst. elektra varomų transporto priemonių buvo registruota beveik 20 tūkst., o vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo buvo įrengta tik 2,5 tūkst.
Sakysite, dvidešimt tūkstančių – jau neblogai? Deja, reikia pažvelgti į platesnį kontekstą: degalais varomų transporto priemonių skaičius 2005-23 metais išaugo dvigubai iki 2 mln.
Institucijų rekomendacijos
Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje aplinkosaugos mokesčių procentinė dalis nuo bendrojo vidaus produkto yra mažesnė nei ES vidurkis, paskatos rinktis mažiau taršius automobilius – labai ribotos, o šalyje taikomi akcizai benzinui, dyzelinui ir kitiems variklių degalams ilgą laikotarpį buvo vieni mažiausių ES.
Atsižvelgiant į šias išvadas bei rekomendacijas, siekiant atliepti skirtingus kuro rūšių taršos faktorius, akcizų mokestinė politika buvo peržiūrėta tik 2023 metais.
2023 metais Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė studijos „Poveikio klimatui neutralumas iki 2050 metų – reformų Lietuvoje galimybės“ politines rekomendacijas, kuriomis konstatuota, jog energijos vartojimo emisijų kiekio intensyvumas Lietuvoje išlieka didesnis nei ES vidurkis, o šalies ekonomikos dekarbonizavimas pareikalaus ilgalaikių priemonių.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų Lietuva skatinama siekti per ambicingos tarpsektorinės klimato kaitos politikos įgyvendinimą, aplinkosauginių mokesčių didinimą, iškastinio kuro subsidijų atsisakymą ir kt.
Anot EBPO ekspertų, pirmenybė turi būti teikiama transporto sektoriaus emisijų mažinimui, taip pat imantis neatidėliotinų sprendimų dėl seno ir neefektyvaus automobilių parko, augančio krovinių gabenimo keliais ir miestų plėtros. Naujoji Vyriausybė turės sočiai darbo.
Parengė Rūta Trainytė ir Aistė Pikšrytė. Asociatyvus paveikslėlis – Canva.com.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Plačiau apie ŽALINK >>
