
Naujienos

Europos vartotojų organizacijos asamblėjoje – susirūpinimas dėl elektroninės prekybos
2025 m. gegužės 19 d. Europos vartotojų organizacijos BEUC generalinėje asamblėjoje patvirtinta metinė atskaitomybė, aptarta artimiausių penkerių metų strategija. Lietuvos vartotojams atstovaujantis Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, dalyvavęs asamblėjoje, teigia, kad vartotojų organizacijoms tenka vis didesnė našta: kai kurios problemos, kurios dabar užgula vartotojų pečius dėl...

Seminaras „Renovacija: spaudžiam greičio pedalą“
Gegužės 14 d. Viniaus rajono savivaldybėje vyko Vartotojų aljanso surengtas praktinis seminaras „Renovacija: spaudžiam greičio pedalą“. Tai dalis tarptautinio projekto ComActivate, kurį Vartotojų aljansas Lietuvoje įgyvendina kartu su Kaišiadorių savivaldybe bei Elektrėnų komunaliniu ūkiu. Renginyje buvo aptarta daugiabučių atnaujinimo situacija Lietuvoje, ieškoma sprendimų, kaip paspartinti...

Kiekviena saulės elektrinė ant stogo prisideda prie mažesnių elektros kainų visiems
Lietuvoje sparčiai daugėja gyventojų, kurie patys gamina elektrą iš atsinaujinančių šaltinių – jau dabar tokie gaminantys vartotojai sudaro reikšmingą dalį šalies elektros gamybos. Šis augimas daro teigiamą poveikį visiems: didėjanti saulės elektrinių gamyba mažina elektros kainą, stiprina vietos ekonomiką ir prisideda prie didesnio energetinio saugumo. Tačiau iki nacionalinių tikslų...

Europa – sparčiausiai šylantis žemynas: klimato rekordai ir grėsmės Lietuvai
Balandžio 15 dieną Europos Sąjungos klimato tarnyba „Copernicus“ kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija pristatė 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pernai metai Europoje buvo patys šilčiausi per visą temperatūros stebėjimo istoriją. Prie 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitos rengimo prisidėjo beveik šimtas mokslininkų, joje atkreipiamas dėmesys į...

K. Kupšys. „Viešieji finansai – visų pirma!“
Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje įsitvirtino reali privataus kapitalo hegemonija. Globaliu mastu veikiančios trilijonų masto korporacijos bei neribotais resursais disponuojantys finansinės rinkos žaidėjai įgijo ne tik ekonominę, bet ir politinę galią, dažnai viršijančią pačių...

Tyrimas: Žemei šylant, gyvensime daug skurdžiau
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais. Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas...

Nei vištų, nei kiaušinių: kaip JAV dorojasi su kiaušinių krize
Dėl beprecedenčio kiaušinių kainų augimo amerikiečių Velykų stalas šiemet buvo skurdesnis nei įprastai – per metus kiaušinių kaina išaugo daugiau nei 60 proc. Tokia situacija netgi privertė amerikiečius vietoje tikrų kiaušinių Velykų šventei rinktis dirbtinius ir paskatino JAV maisto saugos tarnybų nepatikrintų kiaušinių kontrabandą iš Meksikos, retesniais atvejais – net iš Kanados. JAV...

Apsipirkimas Velykoms: ryškiaspalvių „zuikučių“ romantiką geriau palikite lentynose
Artėjant Velykoms daugelis žmonių ieško balanso: kaip padaryti, kad šventė būtų draugiška gamtai, o kartu būtų išsaugotos tradicijos. Jei esate naujokas atsakingo vartojimo kelyje, į tokio balanso paieškas įtraukite vyresnės kartos giminaičius. Pokario bei „brandaus sovietmečio“ sunkumus praėjusi karta puikiai atsimena deficito laikus ir žino, kaip padaryti stebuklą iš mažų dalykų. Ant vaišių...

Aplinkosauginiai mokesčiai Lietuvoje: sumokame jų per mažai ar per daug?
Aplinkosauginiai mokesčiai tampa vis svarbesniu įrankiu, skatinant tvarų ekonomikos augimą, siekiant socialinės politikos tikslų, kovojant su klimato krize ar prisitaikant prie jos padarinių. Tokio tipo mokesčiai ne tik skatina mažinti taršą ir efektyviau naudoti išteklius, bet ir generuoja papildomas biudžeto pajamas, kurios gali būti panaudotos socialinės nelygybės mažinimui, perėjimui prie...

Mokslininkai: dabartinė klimato politika kelia katastrofiško poveikio visuomenei ir ekonomikai pavojų
2070-2090 m. pasaulio ekonomika gali susitraukti perpus, o 2050 m. Žemėje dėl klimato kaitos sukeltų katastrofiškų sukrėtimų ir biologinės įvairovės nykimo gali mirti 4 mlrd. žmonių. Planetos gyventojai jau dabar susiduria su maisto sistemos sukrėtimais, vandens trūkumu, karščio stresu ir užkrečiamosiomis ligomis. Tai teigia ne nauja „Greenpeace“ ar Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos...