Artėjant balsavimo rinkimuose į Europos Parlamentą dienai, Europos vartotojų teisių gynėjai kviečia būsimuosius parlamentarus kitų svarbių temų tarpe nepamiršti vartotojams aktualių klausimų. Europos vartotojų organizacija (BEUC), kurios nariu yra Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA), išskyrė šiuo metu Europos mastu vartotojams aktualiausius penkis klausimus: dirbtinis intelektas, prietaisų ilgaamžiškumas, maisto produktų sudėtis, vaistų prieinamumas ir kenksmingos cheminės medžiagos.
„Matome, kad Europos Parlamento rinkimų išvakarėse įnirtingai diskutuojama migracijos politikos, išorės sienų saugumo, vidinės darnos ir demokratinių vertybių klausimais. Taip, tai svarbūs bendros Europos politikos formavimo klausimai. Tačiau vartotojų teisių apsaugos reikalai neturėtų pasimesti kitų temų sąraše. Visi Europos Sąjungos piliečiai yra vartotojai, o vartotojams rūpi maistas, kurį jie valgo, jų įsigytų produktų saugumas, privatumas internete, sveikatos priežiūros paslaugų kaina ir dar daug kitų dalykų“, – sako dr. Eglė Kybartienė, LVOA prezidentė.
Anot E. Kybartienės, pastaraisiais dešimtmečiais ES buvo varančioji griežtų ir ambicingų taisyklių jėga daugelyje vartotojams svarbių sričių. Pavyzdžiui, vis labiau yra ginamos oro transporto keleivių teisės, Europos Sąjungoje kalbama telefonu ir naršoma internete žemu roamingo tarifu, apsipirkimas internetu yra lengvas dėl teisės grąžinti pirkinį per 14 dienų visoje ES, labiau užtikrinamas vartojimo prekių saugumas, tarptautinių pinigų pervedimų kaina ES viduje suvienodinta su vietinių pervedimų tarifais.
„Europos Parlamentą renka 512 milijonų gyventojų iš 28 Europos Sąjungos šalių. Balsuodami rinkimuose Europos šalių, o kartu ir Lietuvos gyventojai turėtų žinti, kurios partijos ir kandidatai į savo programas įtraukė vartotojams rūpimus klausimus“, – įsitikinusi E. Kybartienė.
5 vartotojams rūpimus klausimus BEUC ekspertai išskyrė remdamiesi įvairių tyrimų duomenimis. Europos vartotojų atstovai pateikia ir rekomendacijas, ko reikėtų imtis, norint išvengti skriaudos vartotojams.
1. Dirbtinio intelekto keliami pavojai. Gyvename technologijų amžiuje ir daugybę produktų pasiūlymų vos prisijungę prie interneto vartotojai gauna algoritmų pagalba. Tačiau su tuo susiję ir daug problemų. Pavyzdžiui, esate keturiasdešimties ir ieškote darbo, tačiau apsilankęs darbo skelbimų svetainėje jūs galite nerasti darbo pasiūlymų, kuriems esate „per senas“ – nes taip nusprendė „mašina“! Automatizuotas sprendimų priėmimas keičia prekių bei paslaugų rinkas ir visą visuomenę. Dirbtinio intelekto masinio naudojimo rezultatas – nauji produktai ir paslaugos, kurie „žada“ vartotojams didesnį patogumą. Bet ar tikrai?
Vartotojų atstovai įspėja, kad, nepaisant akivaizdžių dirbtinio intelekto suteikiamų privalumų, bus ir sunkumų, kadangi būtina išvengti diskriminacijos, privatumo bei autonomiškumo, skaidrumo pažeidimų. Teisės aktų leidėjai privalės užtikrinti, kad visi dirbtinio intelekto sprendimai būtų saugūs ir atitiktų galiojančias teisės nuostatas.
2. Vartojimo produktų ilgaamžiškumas. Spausdintuvai ar išmanieji telefonai, kurių neįmanoma suremontuoti vos pasibaigus garantiniam laikotarpiui, elektriniai dantų šepetėliai, kurie labai greitai sugenda, kavos aparatų atsarginės dalys, kurių neįmanoma gauti – daugelis vartotojų susiduria su ankstyvais gaminių gedimais ir reiškiniu, kuris dar vadinamas „ankstyvu“ arba „užprogramuotu“ pasenimu. Tai reiškia finansinius nuostolius ir didžiulę žalą aplinkai.
Vartotojų organizacijos teigia, kad ilgalaikio tarnavimo prietaisai turi nuo pat jų sukūrimo turėti ilgaamžiškumo „geną“, o produktų kūrėjai privalo numatyti priemones, didinančias tarnavimo laiką. Nacionalinės priemonės, pvz., mažesni PVM tarifai remonto paslaugoms ir atsarginėms dalims, galėtų žymiai prisidėti prie šios problemos sprendimo.
3. Išsamus vartotojų informavimas apie produktų sudėtį. Tyrimų duomenimis, kas antras suaugęs europietis turi antsvorio ar yra nutukęs. Auganti karta „neatsilieka“ – kas trečias vaikas turi antsvorio. Nutukimas ir jo sukeltas poveikis sveikatai turi rimtų pasekmių ne tik dėl asmens, bet ir dėl visuomenės sveikatos, kadangi sukuriama papildoma našta valstybės biudžetui per išaugusias sveikatos priežiūros išlaidas. Šiais laikais, kai visi yra užsiėmę, vartotojai priima sprendimus dėl pirkimo vos per kelias sekundes, todėl maisto produktų etiketės turi būti tokios, kad būtų patogu įsigyti sveikus produktus.
Pradėjus visos Europos mastu naudoti privalomą maisto prekių ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą su spalviniu kodavimu, visi ES vartotojai galėtų apsipirkdami rinktis sveikesnius maisto produktus.
4. Vaistų prieinamumas ir jų kaina. Ne paslaptis, kad vaistai daugeliui vartotojų yra tapę neįperkami, o kai kurie iš jų tam tikrose šalyse apskritai nepatenka į rinką. Leidimai daugeliui naujų vaistinių preparatų išduodami, remiantis nepatikimais klinikiniais duomenis. Reikalingas ES teisės aktas, užtikrinantis glaudesnį bendradarbiavimą tarp šalių sveikatos technologijų vertinimo klausimais, siekiant nustatyti saugiausius ir klinikiniu požiūriu veiksmingiausius gydymo būdus, taip sumažinant vaistų kainas.
5. Vartotojų apsauga nuo kenksmingų cheminių medžiagų. ES nuolat auga lėtinių ir sunkių ligų, pvz., vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, vaisingumo problemų, nutukimo ir alergijų, skaičius. Manoma, kad cheminės medžiagos yra viena pagrindinių tokių tendencijų priežasčių. BEUC tinklui priklausančių įvairių valstybių vartotojų organizacijoms atlikus produktų, su kuriais vartotojai labai artimai liečiasi, juos reguliariai ir ilgai naudoja (pvz., drabužių, batų, žaislų ir vaikų priežiūros produktų, kosmetikos, higienos produktų, maisto produktų pakuočių ir pan.), bandymus, dažnai randama susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų.
Anot ekspertų, vartotojai turi gauti tikslią, lengvai suprantamą bei patikimą informaciją apie chemines medžiagas jų įsigyjamuose produktuose, juos nuosekliai ženklinant aiškiomis etiketėmis. Be to, reikia priimti ES teisės aktus dėl cheminių medžiagų apribojimų, pvz., higienos produktuose (sauskelnėse).
Apie Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą: Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, veikiantis nuo 2012 metų. Aljansas – vienintelė Lietuvą atstovaujanti vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare. Aljanso aktyvistai veikia ES lygiu dalyvaudami prie europinių institucijų (Europos Komisijos, direktoratų, agentūrų) sudarytose ekspertų grupėse, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos vartotojų konsultacinėje grupėje, BEUC darbo grupėse. LVOA identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90. Plačiau: www.lvoa.lt.
Kontaktai:
Dr. Eglė Kybartienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Prezidentė | +370-611-35509 | info@lvoa.lt
Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys| +370-698-76444 | kestutis.kupsys@lvoa.lt