Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys
Sausį pasirodžiusi 2025 m. Europos darnaus vystymosi ataskaita parodė niūrią perspektyvą. Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pažanga visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, yra lėta. Europai skirtoje darnaus vystymosi tikslų suvestinėje dominuoja oranžiniai ir raudoni taškai, ir tik retkarčiais šen bei ten pasitaiko žalias taškas, rodantis, kad „tvaraus vystymosi tikslas [buvo] pasiektas“.
Mane pribloškė vienas konkretus skaičius iš praėjusią savaitę paskelbtos „Oxfam“ ataskaitos „Takers not Makers“: 2024 m. milijardierių turtas išaugo 2 trilijonais JAV dolerių, atsirado dar 204 milijardieriai, o skurdo lygis nuo 1990 m. beveik nepakito. (#SDG10, „Mažinti nelygybę“, bent kas nors?!)
Neseniai vykusiame viename iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto posėdžių mano kolega Lutzas Ribbe pastebėjo, kad gyvename dviejuose lygiagrečiuose pasauliuose: viename – geri pažadai, susitarimai ir „strategijos“ Europos ir pasaulio lygmeniu su aiškiais tikslais ir terminais, o kitame – realiame pasaulyje – matome, kad pažanga įgyvendinant dažnai būna tik nežymi, o politinė veidmainystė yra gili.
Tai griežta, bet tikrai sąžininga „diagnozė“. Ir vis dėlto dar yra vilties. Darnaus vystymosi tikslai yra stipri pasaulinė pažangos matavimo priemonė. Tačiau – kaip ir bet kurios kitos matavimo priemonės atveju – tikslų įgyvendinimo lygis iš esmės yra tik sudėtingų sistemų, kurias sukūrėme istorijos eigoje, rezultatas.
Šios sistemos atrodo neliečiamos… kol jos nepasikeičia, kartais pokytis vyksta pamažu bėgant metams, kartais – per kelias dienas. Ar galime įsivaizduoti tokį pokytį? O gal, kaip teigiama „Oxfam“ ataskaitoje, „mūsų išnaudotojiška sistema“ iš tiesų yra amžina?
Politinė valdžia skatina turto kaupimą, kuris savo ruožtu skatina dar didesnę politinę valdžią – šis užburtas ratas, senas kaip Europos civilizacija. Kaip jį nutraukti paprastų žmonių, o ne elito labui? Už kiekvienos sistemos slypi politinė jėga, kuri mato didesnę naudą ne paradigmos pokyčiuose ir sistemos pakeitimuose, o dabartinės sistemos išlaikyme. Turime nepamiršti šios dinamikos.
Darnaus vystymosi tikslai turėjo suvienyti milijardus žmonių į bendrą darbotvarkę. Deja, žmonijai kol kas nepavyksta jų pasiekti, tačiau norėdami išsaugoti viltį dėl teisingesnio pasaulio, turime atkakliai siekti: niekada nepasiduoti, neprarasti vilties.
Autoriaus nuotrauka – asmeninio archyvo.
—
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Plačiau apie ŽALINK >>
