2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių nuo širdies ligų 2018 metais. Tai sudaro daugiau nei 13 proc. viso pasaulinio mirtingumo nuo širdies ligų tarp 55–64 metų amžiaus žmonių.
Plastiko junginiai – nematoma grėsmė arterijoms
DEHP yra vienas iš dažniausiai naudojamų ftalatų – cheminių medžiagų, kurios plastikus daro lankstesnius ir patvaresnius. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad DEHP gali sukelti uždegiminius procesus arterijose, didindamas širdies smūgio ir insulto riziką. Be to, šis junginys trikdo organizmo gebėjimą apdoroti riebalus ir cukrų, veikia ląstelių baltymus ir sukelia oksidacinį stresą, kuris ilgainiui prisideda prie aterosklerozės, diabeto ir kitų lėtinių ligų.
„Šis tyrimas yra pirmasis, pateikiantis pasaulinį širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumo įvertinimą, susijusį su ftalatų poveikiu. Rezultatai rodo, kad plastikai kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai“, – teigia tyrimo vadovė Sara Hyman, „NYU Grossman medicinos mokyklos“ mokslininkė.
Didžiausias poveikis – Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose
Tyrimas parodė, kad DEHP poveikis širdies ligų mirtingumui buvo ryškiausias Pietų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Rytų Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. Šie regionai sudarė net 73 proc. visų su DEHP susijusių mirčių nuo širdies ligų. Mokslininkai pažymi, kad šiose šalyse sparčiai plečiasi plastiko gamyba, o reguliavimo mechanizmai, saugantys gyventojus nuo cheminių medžiagų poveikio, dažnai yra nepakankami.
Be sveikatos pasekmių, tyrimas įvertino ir ekonominį DEHP poveikį. Skaičiuojama, kad mirtys, susijusios su šiuo junginiu, 2018 m. pasauliui kainavo iki 3,74 trilijono JAV dolerių (3,19 trilijono eurų). Tai apima prarastus gyvenimo metus, sumažėjusį produktyvumą ir išlaidas sveikatos apsaugai.
Jungtinėse Valstijose DEHP buvo susijęs su 10,5 proc. visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2018 m., Europoje – 8,4 proc. Ftalatai, tokie kaip DEHP, jau seniai siejami su įvairiomis sveikatos problemomis – padidėjusia diabeto rizika, vaisingumo sutrikimais, hormonų disbalansu ir net vėžiu. Nepaisant to, šios medžiagos vis dar plačiai naudojamos kasdieniuose produktuose – nuo kosmetikos iki vaikų žaislų.
Raginimas veikti: plastiko krizė reikalauja pasaulinio atsako
„Įrodymų vis daugėja – plastikai ir juose esantys naftos chemikalai kelia pasaulinę sveikatos krizę, – sako Brandi Jenkins, organizacijos „Beyond Petrochemicals“ direktoriaus pavaduotoja. – Plastikų gamyba iki 2050 m. gali patrigubėti, jei nesiimsime veiksmų. Šie duomenys parodo, kaip svarbu pasaulio lyderiams susitarti dėl Globalios plastiko sutarties. Juk kalbama apie žmonių gyvybes“.
Tyrimo autoriai ragina stiprinti reguliavimą, vykdyti biomonitoringą ir mažinti ftalatų naudojimą gamyboje. Jie taip pat sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima matyti DEHP poveikį širdies ligų mirtingumui kiekvienoje šalyje.
Parengė R. Trainytė.
Asociatyvi nuotrauka – Unsplash.com laisvo naudojimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
