Vis daugiau vartotojų pasaulyje ir Europoje ima kelti klausimą: ar patogumas apsiperkant internetu pateisina socialines ir aplinkosaugines pasekmes? Interneto milžinė „Amazon“, ilgą laiką laikyta patogumo simboliu, susiduria su vis didesne vartotojų kritika dėl verslo modelio, kuris, kaip teigiama nepriklausomuose tyrimuose, grindžiamas darbuotojų išnaudojimu, mokesčių slėpimu ir abejingumu aplinkai.
Remiantis britų platformos „Ethical Consumer“ 2023 m. atliktu analizės tyrimu, dėl agresyvių mokesčių vengimo strategijų „Amazon“ galėjo sumažinti Jungtinės Karalystės valstybės pajamas daugiau kaip 433 mln. svarų sterlingų (369,2 mln. eurų).
Tuo tarpu socialiniai tyrimai, publikuoti tokiose platformose kaip BBC ir „The Guardian“, rodo, kad „Amazon“ darbuotojai tam tikruose centruose susiduria su per dideliu darbo krūviu, nuolatinėmis pertraukų ribojimo praktikomis ir represijomis prieš darbuotojų organizacijas.
Nepriklausomo „Ethical Consumer“ vertinimo duomenimis, „Amazon“ etikos balas siekia vos 16 iš 100. Vertinimas apima socialinės atsakomybės, ekologijos, finansinio skaidrumo bei darbo sąlygų rodiklius.
Didėjantis vartotojų spaudimas
Nepaisant „Amazon“ dominuojančios padėties, vis daugiau vartotojų atsisako šios platformos ir ieško etiškų alternatyvų. Skirtingose kategorijose auga ne tik pasirinkimas, bet ir kokybės standartai:
Nors Lietuvoje „Amazon“ vis dar populiari – 2023 m. apklausa parodė, kad apie 10 proc. respondentų pirko iš Vokietijos e. prekyviečių, įskaitant „Amazon“ Vokietijos padalinį – pasaulinės tendencijos rodo augantį sąmoningumą. Pavyzdžiui, 2022 m. atlikta „Statista“ apklausa JAV parodė, kad apie 19 proc. vartotojų sąmoningai sumažino pirkimus iš „Amazon“ dėl etinių priežasčių. Europoje šis skaičius kai kuriose šalyse siekia net 25–30 proc., ypač tarp jaunesnių vartotojų.
Alternatyvos Lietuvoje: ką gali pasirinkti atsakingi pirkėjai
Knygos. Lietuvoje galima susipažinti su nepriklausomais knygynais, tokiais kaip „Humanitas“, „Eureka!“, „Mint Vinetu“ ar „Libris.lt“, kurie siūlo ne tik platų asortimentą, bet ir skaidrų požiūrį į tiekimą bei bendruomenės palaikymą. Taip pat populiarėja naudotų knygų mainų grupės ir platformos.
Drabužiai. Tvaresnės mados šalininkai gali rasti vietinių prekių ženklų, tokių kaip „About“, „Zefyras“, „Utenos trikotažas“, kurie gamina iš ekologiškų ar perdirbtų medžiagų. Dėvėtų drabužių platformos leidžia pratęsti drabužių gyvavimo ciklą.
Technologijos. Nors Lietuvoje dominuoja didieji elektronikos tinklai, vartotojų dėmesį gali pritraukti užsienio gamintojai, kurie taiko etišką gamybą – pavyzdžiui, „Fairphone“ ar „Framework“. Elektroninių knygų skaitymui vis dažniau pasirenkamos „Kobo“ skaityklės, kurios vertinamos geriau nei „Kindle“ pagal tiekimo skaidrumą.
Kasdienės prekės ir dovanos. Lietuvoje veikia ne viena internetinė parduotuvė, siūlanti ekologiškas, rankų darbo ar sąžiningos prekybos prekes – nuo „Zero Waste Lietuva“ rekomenduojamų tiekėjų iki „Ekomarket.lt“, „Zaliavalgis.lt“ ar „Urban Earth Lovers“.
Maistas. Vietiniai ūkininkai ir kooperatyvai, tokie kaip „Kaimas į namus“, „Farmers Circle“ siūlo ekologišką, sezoninį ir skaidrios kilmės maistą. Iniciatyva „Augalybė“ skatina restoranus tiekti daugiau augalinės kilmės maisto.
Ekspertai pabrėžia, kad vartotojų pasirinkimai daro realią įtaką rinkai. Kuo daugiau žmonių renkasi etiškus tiekėjus, tuo didesnis spaudimas tenka didžiosioms korporacijoms keisti savo praktiką. O norint pradėti vartoti atsakingai – pakanka mažo žingsnio: rinktis vieną prekių kategoriją, kurioje atsisakoma „Amazon“, ir palaipsniui plėsti alternatyvų naudojimą. Naršyklės įskiepiai, tokie kaip „Amazon Alternatives“ ar „Block Amazon“ padės rasti etiškesnius tiekėjus.
Nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
