Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas
Europos Parlamentas pritarė Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) pakeitimams, pagal kuriuos nuo anglies dioksido „muitų“ būtų atleidžiamos mažos ir vidutinio dydžio įmonės.
Pagal pasiūlymą, daugiau kaip 90 proc. importuotojų liktų mechanizmo taikymo užribyje – Europos Komisijos teigimu, tokie pakeitimai padės mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms išvengti pernelyg didelės biurokratijos ir sudėtingų administracinių procedūrų naštos.
Reforma, kurią siekiama įvykdyti dar net nepradėjus taikyti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, atspindi bendras sistemingas europinių aplinkosaugos ir klimato standartų silpninimo tendencijas, o kartu kelia klausimus dėl Europos Sąjungos klimato politikos ambicijų ir viso Žaliojo kurso tęstinumo.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas: kas tai ir kaip tai veiktų praktikoje?
Siekiant reguliuoti produktų gamybos metu susidarančią taršą, ES paprastai taikomi aukšti aplinkosaugos ir klimato standartai.
Visgi, tokių standartų taikymas gali pakenkti pramonės kompanijų konkurencingumui, todėl, siekiant atsverti ar apeiti europinį reguliavimą, šių standartų kaštus kompanijos neretai perkelia galutiniam vartotojui arba tiesiog iškelia gamybą už ES ribų, o kartu su gamyklomis iškeliauja ir jų generuojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šį reiškinį vadiname „anglies dioksido nutekėjimu“ (angl. carbon leakage). Grynai ekonominiu požiūriu, ES neretai paprasčiau tiesiog importuoti pigesnes taršiai gaminamas prekes, o ne gaminti jas vietoje.
Griežtesni aplinkosaugos ir klimato standartai generuoja papildomus kaštus (tarkime, dėl apyvartinių taršos leidimų įsigijimo), dėl ko gali prastėti kompanijų ekonominiai rodikliai, taigi, bandoma rasti balansą tarp klimato įsipareigojimų ir ekonominio augimo. ES pristatytas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Jo esmė – importuojamoms taršiai gaminamoms prekėms taikyti anglies dioksido muitus.
Mechanizmas suteikia galimybę apmokestinti taršiai gaminamas prekes iš trečiųjų šalių, kad pramonei ES ir už jos ribų būtų sudarytos vienodos sąlygos.
Tariant paprastai, apmokestinant į ES importuojamas taršiai gaminamas prekes, apsaugoma europinė rinka. Kita vertus, toks apmokestinimas yra puiki paskata likusiam pasauliui taikyti ne žemesnius, nei europiniai, su žaliavomis, technologijomis ir pan. susijusius aplinkosauginius ir klimato standartus.
Planas išties ambicingas. Todėl iki šiol pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas buvo suvokiamas kaip vienas plačiausių užmojų, siekiant europinių, o kartu – ir globalių klimato tikslų.
„Ir tada atėjo reforma“
Pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui dar net neįsigaliojus, Europos Komisija pateikė pasiūlymą viską pertvarkyti iš naujo. Tokia reformos reforma iš esmės tęsia sistemingą ES aplinkosaugos ir klimato standartų silpninimą, prasidėjusį dar praeitos 2019-24 metų kadencijos metu.
Pasiūlyme, kurį palaikė ir Europos Parlamentas, numatoma mechanizmo taikymą atidėti iki 2027 metų, o mažiau negu 50 tonų produktų per metus į ES importuojančias mažas ir vidutines įmones norima apskritai atleisti nuo anglies dioksido muitų mokėjimo.
Kompanijų, kurioms taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, skaičių reforma sumažintų nuo maždaug 200 tūkst. iki 20 tūkst. – iš esmės tai reiškia, kad nuo anglies dioksido muitų būtų atleista net 90 proc. tuos produktus importuojančių įmonių. Komisijos teigimu, tokia išimtis leistų ženkliai palengvinti biurokratiją. Tuo pat metu, anot Komisijos, mechanizmo taikymo sritis vis dar apimtų daugiau nei 99 proc. su importu susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, – vėlgi, Komisijos teigimu, už visas šias emisijas yra atsakingas likęs dešimtadalis didžiųjų taršą generuojančių kompanijų.
Vis dėlto, šių pasiūlymų turinys kelia nemažai diskusijų dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymo bei jo vaidmens ES klimato ir aplinkosaugos politikoje. Argumentai tokiose diskusijose, visų pirma, remiasi aplinkosaugos teisėje plačiai taikomu visuotiniu principu „teršėjas moka“ (angl. polluter pays), kuris yra esminė ES Žaliojo kurso teisingumo sistemos dalis. Nuo anglies dioksido muitų atleidus mažas ir vidutines įmones, silpninama šio principo taikymo praktika, tuo pat metu sukuriant ydingą precedentą taikyti tolimesnes išimtis.
Komisijos argumentai kelia klausimų
Nors pavienės mažos ar vidutinio dydžio įmonės generuoja kur kas mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei stambios korporacijos, bendra jų emisijų įtaka klimatui yra reikšminga – vidutiniškai viena maža ar vidutinė įmonė į aplinką išskiria apie 67 tonas anglies dioksido, lyginant su 20,027 tonomis, kurias vidutiniškai generuoja didelė kompanija. Kita vertus, visų mažų ir vidutinio dydžio įmonių emisijos sudaro net 63 proc. bendrų ES įmonių emisijų. Tai kelia klausimų tiek dėl Europos Komisijos argumentų, jog daugiausia taršos generuoja stambios korporacijos, tiek dėl paties reformos pasiūlymo pagrįstumo.
Po vieną šios mažosios įmonės lyg ir nereikšmingos CO2 statistikos lentelėse. Tačiau kartu skaičuojant, jos vis dėlto yra itin svarbios. Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo išimtis šiuo atveju leistų išvengti taršos muitų milijonams mažų ar vidutinio dydžio įmonių, kurios bendrai generuoja milžiniškus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius – pavyzdžiui, jei pagal 50 t importo išimtį tūkstantis mažų ar vidutinio dydžio įmonių per metus importuotų po 49 t plieno, netaikant mechanizmo, jos išvengtų 2,5 stambių plieno gamyklų emisijoms prilygstančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apmokestinimo.
Pritaikius 50 t metinio importo išimtį, kyla pavojus, jog importuotojai gali siekti apeiti europinį reguliavimą, dirbtinai skaidydami importą, siekiant neviršyti 50 t ribos. Tiesa,siekiant išvengti tokios praktikos, šiuo atveju siūlomos tam tikros priemonės, bet jų įgyvendinimas visose 27 valstybėse narėse kelia abejonių.
Orientavimasis tik į stambius importuotojus gali neproporcingai paveikti mažesnio masto, tačiau taršos atžvilgiu intensyvų importą į ES, kuris šiuo atveju išvengtų europinio reguliavimo ir konkurencijos sąlygų suvienodinimo. Tokia išimtimis grįsta ydinga praktika ne tik kelia riziką pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui tapti viso labo simboliniu kovos su klimato krize įrankiu, bet ir iš esmės prieštarauja ES klimato tikslams, konkurencingumo politikai bei kelia pavojų Žaliojo kurso tęstinumui.
Nuotrauka Unsplash.com. Kęstutis Kupšys, asmeninio archyvo nuotrauka.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
„Klimato reporteriai“ – tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nesiekianti pelno, nevyriausybinių organizacijų įsteigta pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
