Nors biodegalai dažnai pristatomi kaip švaresnė alternatyva iškastiniam kurui, nauja T&E užsakymu parengta ataskaita atskleidžia priešingą vaizdą. Kaip rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išplatintame pranešime spaudai, biodegalų gamyba iš maisto kultūrų ne tik nepadeda kovoti su klimato kaita, bet ir prisideda prie jos gilėjimo.
Milžiniškas žemės poreikis – menka nauda
Šiuo metu pasaulyje biodegalų gamybai naudojama apie 32 mln. hektarų žemės – tai prilygsta visai Italijai. Ir visa tai – tik tam, kad būtų patenkinti vos 4 % pasaulinio transporto kuro poreikio. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis plotas išaugs iki 52 mln. hektarų – tai jau Prancūzijos dydžio teritorija.
Tuo tarpu, kaip pabrėžiama pranešime spaudai, žemės atkūrimas – pavyzdžiui, miškų atsodinimas ar natūralių buveinių grąžinimas – galėtų kasmet sumažinti net 400 mln. tonų CO₂ emisijų. Tai daug efektyvesnis klimato sprendimas nei biodegalų gamyba.
Maistas – į baką, ne į lėkštę
Apie 90 % pasaulio biodegalų vis dar gaminama iš maisto produktų: kukurūzų, cukranendrių, cukrinių runkelių, augalinio aliejaus. Vien kasdien automobiliuose sudeginamas augalinio aliejaus kiekis prilygsta 100 mln. butelių. Tai penktadalis viso pasaulinio augalinio aliejaus tiekimo.
Tuo metu iki 800 mln. žmonių pasaulyje vis dar kenčia badą. Energija, kurią suteikia šie deginami maisto produktai, galėtų patenkinti 1,3 mlrd. žmonių minimalius kalorijų poreikius.
Ekologinė kaina – nuo miškų iki vandens
Be klimato ir maisto saugumo klausimų, biodegalai daro ir tiesioginį poveikį aplinkai. Jų gamybai reikia daug gėlo vandens – norint nuvažiuoti 100 km automobiliu, varomu pirmosios kartos biodegalais, sunaudojama apie 3 000 litrų vandens. Elektromobiliui, įkrautam saulės energija, pakanka vos 20 litrų.
Be to, biodegalų žaliavų auginimas skatina miškų kirtimą, buveinių nykimą, dirvožemio degradaciją ir biologinės įvairovės mažėjimą.
Aviacija ir laivyba – dar vienas pavojus
Biodegalų paklausa sparčiai auga ir aviacijos bei laivybos sektoriuose. Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos klimato tikslus, iki 2030 m. biokuras galėtų sudaryti trečdalį viso laivybos kuro. Vien tam reikėtų papildomų 35 mln. hektarų žemės – tai prilygtų visai Vokietijai.
Aviacijos sektorius taip pat vis dažniau remiasi atliekų biokuru, tačiau, kaip įspėja T&E, tai jau daro spaudimą ribotiems naudoto aliejaus ištekliams. Dėl to kyla rizika, kad šie bus pakeisti palmių ar sojų aliejumi – itin žalingomis žaliavomis.
Ką siūlo „Žiedinė ekonomika“?
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ savo pranešime ragina Lietuvos politikus imtis ryžtingų veiksmų:
- Atsisakyti pirmosios kartos biodegalų – t. y. gaminamų iš maisto ir pašarų kultūrų.
- Viešąsias lėšas nukreipti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir tikrai tvarias alternatyvas.
- Riboti biodegalų pramonės lobistinių grupių įtaką tarptautiniuose klimato sprendimų priėmimo procesuose.
Unsplash.com laisvo naudojimo nuotrauka.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
