Energijos taupymas su žiema nesibaigia

Dalintis:

Vis dažniau pasirodant saulei, o išėjus į lauką pasivaikščioti jaučiant, kad pavasaris jau ateina, norisi atsipalaiduoti ir pamiršti visas žiemą tvyrojusias įtampas. Tokių viena – šilumos ir energijos taupymas. Deja, vis dar pasivejančios žiemos sąskaitos primena, kad to trokštamo atsipalaidavimo taip greitai nebus. Gyvename pokyčių laikotarpiu, girdime politikus ir specialistus kone kasdien kalbančius, kad šalti orai, geopolitinės įtampos ir daug nuo paprasto žmogaus nepriklausančių kitų veiksnių kainas už energiją ateityje tik augins.

Čia truputį sustokime ir akcentuokime tokį dalyką, kurį kartais praleidžiame pro ausis – augs kainos tų energijos rūšių, kurios gaunamos iš iškastinio kuro, tai yra: naftos, dujų, anglies. Kodėl? Todėl, kad, pirma, šie resursai yra riboti ir mums jų naudojimą mažinti. Antra, išgavimas šio kuro yra taršus, vartojimas šio kuro yra taršus, jo sukeliamas šilumos efektas Žemei yra pražūtingas, tad galiausiai teks ir apskritai jo atsisakyti.

Ką reiškia augančios kainos mūsų piniginei, nė sakyti nereikia. Šią žiemą ne viena šeima patyrė „energijos kainų šoką“. Tačiau, kaip mano močiutė sakydavo, lietuvio genuose yra užprogramuotas darbštumas ir praktiškumas. Ir dar – meilė gamtai. Atsinaujinančių energijos išteklių privalumai turėtų idealiai tuos lietuvio genus atitikti. Ir finansiškai apsimoka, ir gamtai draugiška. Taip, statantis saulės elektrinę ar įsigyjant saulės parko gabaliuką, reikia investuoti. Tačiau kai santykinai pigi saulės gaminama energija tekės namo ar buto laidais, o sąskaitose sumos nebesikandžios, galima bus išdidžiai girtis prieš kaimyną, kuris vis dar to nepadarė. Skaičiavimai rodo, kad su valstybės parama saulės jėgainė atsiperka per keletą metų.

Vis dėlto, ką daryti šiandien, čia ir dabar, kol dar sprendimai investuoti nepriimti? O gal net nesigauna tokių sprendimų priimti, nes finansai ar kitos priežastys neleidžia, pavyzdžiui, gyvenate nuomojamame bute ar gal esate buto savininkas, bet kaimynai jau kelis metus ginčijasi dėl renovacijos būtinybės. Energijos ekspertai pataria apsižiūrėti, ar padarėte viską, kad patys gyventumėte taupiai.

Taupymas nereiškia, kad atsisakome komforto. Ne, priešingai, reikia naudotis patogumais, tačiau turime būtinai patikrinti, kur galbūt švaistome! Štai keli Vartotojų aljanso ekspertų patarimai, kaip taupyti energiją namuose. Įdomu tai, kad šie taupymo principai visame pasaulyje žinomi ir naudojami jau gerą pusšimtį metų. Mano praktika rodo, kad Lietuvoje nemažai daliai gyventojų tai vis dar naujovė.

Maisto ruoša namuose

1. Virdami uždenkite puodus ar keptuves teisingo dydžio dangčiais. Sutaupysite 50 procentų laiko ir energijos, reikalingo skysčiams užvirinti. Užvirus, mažesnė liepsna gali palaikyti pastovią temperatūrą. Išjunkite degiklius prieš pat paruošiant maistą – likusi šiluma atliks savo darbą.

2. Verdant pilną vandens arbatinuką du kartus per dieną kasdien, jums tai kainuotų apie 35 eurus per metus. Kaitindami tik tiek vandens, kiek planuojate išgerti, galite sutaupyti 50-75 proc. kiekvienam puodeliui.

3. Nepalikite šaldytuvo durų atidarytų, kol produktus dėliojatės ant stalo. Nedėkite į šaldytuvą karštų patiekalų, nes tai padidina šaldytuvo naudojamą energiją šaldymui. Reguliariai valykite  šaldytuvo groteles, esančias šaldytuvo galinėje sienelėje, nes tai sumažina naudojamą energiją šaldymui. Šaldytuvai ir šaldymo kameros naudoja mažiau energijos, kai yra užpildyti maždaug 3/4 jų tūrio. Užpildymui galima panaudoti butelius su vandeniu.

Karštas ir šaltas vanduo

1. Pirkdami dušo galvutę, atkreipkite dėmesį gaminio aprašyme, kiek vandens per minutę sunaudojama (patariama naudoti 9-10 litrų per minutę). Nežiūrėdami, kokią galvutę naudojate, galite sunaudoti dvigubai daugiau vandens. Jei mažiau sunaudojama karšto vandens, mažiau energijos reikia jo kaitinimui, o tai reiškia mažesnius energijos kaštus.

2. Kiekviena minutė, praleista po karšto vandens srove duše, lygi energijos sąnaudoms, „nuleistoms į kanalizaciją“. Paskaičiuota, kad 4-5 minučių visiškai pakanka nusiprausimui. Maudynių laiką padės nusistatyti mėgstama muzika ar smėlio laikrodis.

3. Vandens galima sutaupyti ir naudojantis tualetu. Vieno bakelio nuleidimas – tai 6 litrai vandens. Nuleidus vandenį tris kartus per dieną, sunaudojama 18 litrų. Sumažinti bakelio sunaudojamo vandens kiekį galima atidarius bakelį ir pareguliavus plūdurą, esantį jo viduje. O jei jūsų bakelis senesnio tipo, galite į bakeli įdėti užpildytą 2 litrų vandens butelį. Ekspertai teigia, kad 4 litrų nuleidimui pakanka.

Elektros prietaisų naudojimas

1. Mobiliuosius telefonus pildykite nedidelėmis serijomis. Laikykite bateriją įkrautą ties 45-75 procentais. Tai yra optimalus lygis,  norint išlaikyti kuo ilgesnį baterijos gyvavimo laikotarpį. Nepalikite mobiliųjų telefonų krautis per naktį. Taip pat nepalikite pakrovėjų styroti rozetėse.

2. Nepalikite prietaisų budėjimo režime. Jei matote veikiančią lemputę, vadinasi, ji naudoja energiją. Išjunkite viską, kuo nesinaudojate. Uždėkite ant korpuso automatinius kištukus su laikmačiais, kurie išjungtų energiją jums miegant ir įsijungtų ryte.

3. Skaičiuojama, kad namų ūkiai, kurie naudoja senas kaitrines lemputes, moka apie 20 proc. daugiau už elektrą negu tie, kurie pasikeitė jas į taupias. Nors LED lemputės kainuoja daugiau, tačiau jos tą kainą vartotojui „grąžina“ per sumažėjusias sąskaitas.

Labai svarbu, kad tai, ką perskaitėte, panaudotumėte. Paprastas patarimas, jei sunku prisiminti – tiesiog atsispausdinkite priminimo lapelius ir pasikabinkite virtuvėje, vonioje ar prie elektros lizdo. Teigiama, kad naujam įpročiui išsiugdyti reikia bent trijų mėnesių. Kai po kelių mėnesių lapelių ant sienų imsite nebepastebėti, o įprotis bus jau savas, lapelius bus galima ir pašalinti.

Apie projektą CLEAR-X

Vartotojų aljansas nuo šių metų rugsėjo Lietuvoje įgyvendina projektą CLEAR-X, padėsiantį daliai Lietuvos gyventojų pasiekti atsinaujinančios energijos technologijas ir taip susimažinti sąskaitas už elektros energiją.

Projekto metu bus organizuojami kolektyviniai vartotojų pirkimai. Vartotojai bus raginami susiburti į grupę ir palankesnėmis sąlygomis įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį arba įsirengti ją ant savo  namo stogo. Projektas vyks iki 2024 metų. Pirmieji kolektyviniai pirkimai numatyti kitąmet.

Projektą įgyvendina Bulgarija, Kipras, Lietuva, Šiaurės Makedonija, Slovakija, Slovėnija. Tikimasi, kad 38 tūkst. vartotojų projekto metu investuos į atsinaujinančią energetiką, daugiausia saulės elektrines. ES finansuojamą projektą koordinuoja Europos vartotojų organizacija (BEUC).

Rūta Trainytė, tarptautinio projekto CLEAR-X koordinatorė Lietuvoje