Šių metų balandį publikuotoje „Copernicus” klimato pokyčių tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaitoje apie Europos klimato būklę 2023 metais atskleidžiami šokiruojantys duomenys apie klimato anomalijas ir jų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.
Priklausomai nuo tyrimams naudotų duomenų, 2023-ieji buvo šilčiausi arba antri šilčiausi metai istorijoje. 11 mėnesių per metus, įskaitant šilčiausią istorijoje rugsėjį, temperatūra Europoje buvo aukštesnė nei vidutinė. Pernai taip pat buvo fiksuojamas rekordinis ypatingai karštų dienų skaičius. Per pastaruosius 20 metų su karščiu susijęs mirtingumas išaugo maždaug 30 proc., o mirčių nuo karščio skaičius išaugo net 94 proc. stebimų Europos regionų.
Visiškai neseniai „The Guardian“ atliko Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitas rengusių mokslininkų apklausą. Rezultatas politikams turėtų atverti akis – net 80 proc. mokslininkų įsitikinę, kad pasaulio temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, padidės mažiausiai 2,5 °C. Pusė jų mano, kad kils daugiau. Įtakingas mokslininkas Džeimsas Hansenas, buvęs NASA Godardo kosmoso studijų instituto Niujorke direktorius, teigia kad „1,5 °C tikslas jau seniai miręs, o 2,5 °C – guli mirties patale“.
Šie duomenys mus įspėja, jog nesiimant konkrečių priemonių, ateityje Europos laukia nevaldomi klimato pokyčiai. Tačiau šiuo metu žaliojo kurso tęstinumui kilusi grėsmė vis labiau žlugdo pastangas siekti plataus užmojo klimato tikslų bei apsunkina pasirengimą valdyti artėjančius klimato kataklizmus – ambicijų aplinkosaugos srityje stoka ir pataikavimas siaurus interesus atstovaujančioms lobistinėms grupėms Europos Sąjungą neišvengiamai veda į katastrofą.
Veidmainiški pareiškimai
Nepaisant to, jog vos ne kasdien mokslininkai pateikia vis daugiau nenuginčijamų įrodymų apie ekologinę krizę, Europos Komisija, Parlamentas, o taip pat ir valstybės narės nuosekliai blokuoja naujas europines aplinkosaugos iniciatyvas ir sistemingai žlugdo jau taikomas politikos priemones.
Rinkimų kampanijos turo metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nuolat kalba apie būtinybę kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką ir žavisi nuostabia Europos gamta, girdama „alyvmedžių giraites ir kiparisus“ bei „nuostabius Italijos kalnus, ežerus bei jūrą“. Besilankydama Kroatijoje U. von der Leyen su patosu kalbėjo apie tai, jog „jauni žmonės niekada mums neatleistų […], jei nepriimtume iššūkio saugoti savo gamtą“.
Tačiau atsižvelgiant į politinę realybę, kurią atspindi pastaruoju metu priimti su aplinkosauga susiję europiniai sprendimai, tokie Europos Komisijos pirmininkės pareiškimai skamba veidmainiškai.
Oportunistinis interesas rūpi labiau
U. von der Leyen – taip pat ir ją remiančios Europos liaudies partijos bei kraštutinių dešiniųjų – pastangos sistemingai žlugdyti ES žaliąjį kursą demonstruoja, jog pačios Komisijos pirmininkės oportunistinis interesas būti perrinktai antrajai kadencijai jai rūpi labiau, nei Europos gamta ar aplinkosauga.
Pastaruoju metu U. von der Leyen vadovaujama Europos Komisija, atsisakė pesticidų mažinimo, tvarios maisto gamybos planų, sušvelnino taršos taisykles pramoniniams ūkiams, praktiškai palaidojo vandens prieinamumo strategiją bei gyvūnų gerovės teisės aktų atnaujinimą ir kt., tokiu būdu nuosekliai žlugdant europines žaliąsias iniciatyvas.
Ironiška, kad Komisijai, kuri neseniai pristatė ES bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, praktiškai naikinančius anksčiau galiojusius aplinkosaugos reikalavimus, vadovaujanti Europos liaudies partijos kandidatė U. von der Leyen, savo rinkiminės kampanijos svetainėje ursula2024.eu vis dar remiasi ES lyderyste „globalioje kovoje su klimato kaita“ ir diskretiškai nutyli apie ūkininkams padarytas nuolaidas.
Sau prieštaraujanti europinė politika
Nemažiau ironiška, kad bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai prieštarauja pačios ES išsikeltiems įsipareigojimams ir strateginiams dokumentams. Tai reiškia, kad akivaizdžiai pataikaudama siauriems ūkininkų interesams, tiek ES vykdomoji, tiek ir įstatymų leidžiamoji valdžia negeba užtikrinti ES strateginių įsipareigojimų nuoseklumo ir europinės politikos tęstinumo. Kitaip tariant, šiuo atveju europinė politika prieštarauja pati sau.
Minėti pakeitimai ne tik tiesiogiai kertasi su įsipareigojimu 40 proc. bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti su klimatu susijusioms veikloms, bet ir kelia rimtą pavojų įsipareigojimui skirti bent 30 proc. ilgalaikio europinio 2021 – 2027 metų biudžeto klimato tikslams. Be to, ES yra įsipareigojusi skirti 10 proc. ES ilgalaikio biudžeto biologinės įvairovės tikslams, tačiau priėmus minėtus bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, ir šis tikslas greičiausiai nebus pasiektas.
Tuo tarpu tos pačios Europos Komisijos klimato pokyčių modeliavimai rodo, kad neįgyvendinus ES biologinės įvairovės bei maisto saugos ir tvarumo strategijų, iki 2040 metų bus skaičiuojama apie 7 tūkst. daugiau mirčių nuo oro taršos, dešimtyje tūkst. kvadratinių kilometrų vandens telkinių papildomai bus fiksuojamas padidintas rūgštingumas, o 150 tūkst. kvadratinių kilometrų telkinių – vandens eutrofikacija.
Privilegijos aplinkosaugos sąskaita
Analizuodama įvairius būdus, kaip ES būtų galima iš esmės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, viename iš scenarijų Komisija vertino poveikį aplinkai tuo atveju, jei iki 2040 metų būtų visiškai įgyvendinta ES Biologinės įvairovės strategija bei maisto saugos ir tvarumo strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Analizė atskleidė, jog pagal tokį scenarijų iki 2040 metų mirčių dėl oro taršos būtų fiksuojama žymiai mažiau, o vandens rūgštėjimo ir eutrofikacijos lygis taip pat būtų ženkliai mažesnis.
Pristatydama poveikio aplinkai scenarijus, Komisija pabrėžė, jog žemės ūkio sektorius gali atlikti „esminį“ vaidmenį siekiant ES klimato tikslų ir įvardija ūkininkams „už gerąsias praktikas atlyginančias“ politikos priemones. Visgi, dauguma šių „gerųjų praktikų“, kitaip vadinamų geros agrarinės ir aplinkos būklės reikalavimais, bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimais buvo gerokai sušvelnintos arba panaikintos visai, sprendimo teisę paliekant valstybėms narėms, kurios dėl ūkininkų protestų ir lobistų spaudimo dažnai būna linkę aukoti aplinkosaugą.
Ir tai dar ne viskas – nuo aplinkosaugos reikalavimų vykdymo kontrolės ir sankcijų už jų nesilaikymą ES buvo atleisti ūkiai, kurių plotas yra mažesnis nei 10 hektarų. Tai palies net 65 proc. bendrosios žemės ūkio politikos paramos gavėjų. Be to, ES ūkininkai naująja tvarką galės taikyti retroaktyviai. Tai reiškia, jog bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai bus taikomi atgaline data, o naujoji tvarka galios iki 2027 metų.
Ironiška, jog šie oportunistiniai sprendimai palies ne tik Europos ūkininkus ar žaliosios politikos oponentus, o visą ES, kuriai jau netolimoje ateityje už tai teks mokėti didelę kainą.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“.
Tai Lietuvoje nauja pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Straipsnį prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.