Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) vyko Jungtinių Tautų konferencija dėl finansavimo darniam pasaulio šalių vystymuisi – trumpai vadinama FfD4. Į ją susirinko pasaulio lyderiai, tarptautinės organizacijos ir verslo atstovai. Konferencijos tonas buvo šventiškas, o pagrindinis dokumentas – „Compromiso de Sevilla“ („Sevilijos įsipareigojimas“) – iš anksto pristatytas kaip proveržis. Tačiau galutinis rezultatas daug kam priminė ne pažangą, o seną realybę: pasaulio finansų taisykles vis dar diktuoja kreditoriai, o skolininkų balsas lieka silpnas.
Skolos krizė – vis gilėja
Šiandien daugelis besivystančių šalių, ypač iš vadinamųjų Globalių Pietų, susiduria su sunkiai pakeliama skolų našta. Net Tarptautinis valiutos fondas pripažįsta, kad tai kelia grėsmę darnaus vystymosi tikslams. Todėl konferencijoje buvo tikimasi esminių pokyčių – naujos teisinės sistemos, kuri padėtų spręsti skolų krizes ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.
Pradinėse dokumento versijose buvo siūloma kurti JT konvenciją dėl suverenių skolų. Ji turėjo nustatyti aiškias taisykles, kaip atsakingai skolinti ir skolintis, užtikrinti skaidrumą ir sukurti nepriklausomą mechanizmą skolų sprendimui. Šią idėją aktyviai rėmė mažos salų valstybės, Afrikos šalių grupė, Kuba, Brazilija ir Pakistanas.
Tačiau dauguma kreditorių šalių – tarp jų Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Japonija, Kanada, Pietų Korėja ir Saudo Arabija – tam griežtai priešinosi. Kinija siūlė palikti skolų klausimą G20 forumams. Galiausiai dokumente liko tik pažadas pradėti tarpvyriausybinį procesą, kurio paskirtis – „teikti rekomendacijas“. Kitaip tariant, jokių įpareigojimų, tik diskusijos.
Reformos idėjos – apkarpytos
Panašus likimas ištiko ir kitas siūlytas reformas. Vietoj privalomų atsakingo skolinimo taisyklių – darbo grupė, kurią koordinuos JT generalinis sekretorius, TVF ir Pasaulio bankas. Vietoj nepriklausomo skolos registro – raginimas konsoliduoti esamas duomenų bazes Pasaulio banke. Vietoj daugiašalio sprendimų mechanizmo – kvietimas G20 tobulinti esamą „Common Framework“.
Buvo ir šviesesnių idėjų
Nepaisant nusivylimo, konferencijoje nuskambėjo ir keletas pozityvių iniciatyvų. Ispanijos vyriausybė pristatė „Sevilla Platform for Action“ – siūlymą kurti temines koalicijas, tarp jų ir „Global Hub for Debt Swaps for Development“. Skolos mainai dažnai pristatomi kaip abipusiai naudinga priemonė, tačiau ekspertai įspėja: tai nėra ilgalaikis sprendimas, galintis iš esmės pagerinti šalių finansinę padėtį.
Kita idėja – skolininkų koordinavimo platforma, kurią remtų JT institucijos. Ji leistų besiskolinančioms šalims keistis informacija, stiprinti kompetencijas ir koordinuoti veiksmus. Iki šiol tarptautinė finansų sistema buvo dominuojama kreditorių, kurie veikė per Paryžiaus klubą ir G20. Ši nauja platforma galėtų bent iš dalies pakeisti jėgų balansą.
Dokumente taip pat įtrauktas įsipareigojimas kovoti su korupcija skolinimosi ir skolinimo procesuose. Siūloma pasitelkti JT konvenciją prieš korupciją, kad neskaidrūs kontraktai taptų neįgyvendinami. Gruodį Dohoje vyksianti JT konferencija gali tapti proga šią idėją paversti realybe.
O kas ta JT skolų konvencija?
JT skolų konvencija – tai siūlomas tarptautinis susitarimas, kuris nustatytų bendras taisykles, kaip spręsti valstybių skolų krizes. Šiuo metu tokio mechanizmo nėra, o sprendimai dažnai priklauso nuo kreditorių valios. Konvencija siektų sukurti teisingesnę sistemą, kurioje dalyvautų ir skolininkai.
Ji apimtų atsakingo skolinimo principus, skaidrumo reikalavimus, nepriklausomą skolų sprendimo mechanizmą ir prevencines priemones. Tai leistų šalims, patekus į finansinius sunkumus, spręsti problemas ne tik derybose su kreditoriais, bet ir remiantis aiškiu tarptautiniu pagrindu.
Kodėl tai svarbu?
Be tokios konvencijos, daugelis šalių lieka priklausomos nuo politinių derybų, kuriose jų balsas silpnas. Skolos krizės kartojasi, o jų pasekmės – skaudžios: mažėja investicijos į sveikatos apsaugą, švietimą, klimato veiksmus. JT skolų konvencija galėtų padėti išvengti šių krizių, užtikrinti skaidrumą ir suteikti daugiau galios toms šalims, kurios iki šiol buvo paliktos nuošalyje.
2025-ieji – Jubiliejaus metai. Prieš 25 metus pasaulis mobilizavosi dėl skolos teisingumo ir pasiekė reikšmingą skolų nurašymą. Šiandien pilietinės visuomenės organizacijos, tikėjimo bendruomenės ir socialiniai judėjimai vėl telkiasi, siekdami besąlygiško skolų panaikinimo ir sisteminės reformos. Kol skolos krizė gilėja, milijardų žmonių gyvenimai priklauso nuo to, ar pavyks pasiekti tikrą skolos teisingumą.
Parengė Vartotojų aljansas. Nuotrauka Unsplash.com.
