Susanne Reiff, GIZ/EUKI
39 metų Miglė Maniušytė gyvena dideliame daugiabutyje Lietuvos sostinėje Vilniuje. Iš pirmo žvilgsnio visi butai čia atrodo panašiai – keliuose aukštuose viena šalia kitos driekiasi vienodos balkonų eilės. Tačiau vienas balkonas išsiskiria. Prie jo turėklų pritvirtintos dvi elegantiškos, 1 × 2 metrų dydžio juodos saulės elektrinės plokštės. Jos traukia ir kaimynų, ir praeivių dėmesį. Pirmoji balkoninė saulės elektrinė kaimynystėje Miglę pavertė švarios, saugios ir pačios pasigaminamos energijos pradininke.
Publikuota 2026 m. rugpjūčio 19 d.
Vieną 2024 metų rugsėjo popietę Miglė Maniušytė naršė naujausius įrašus savo rajono „Facebook“ grupėje. Tarp pranešimų apie šiukšlių išvežimą, skundų dėl triukšmo ir diskusijų apie netvarkingas laiptines jos dėmesį patraukė vienas įrašas. Lietuvos vartotojų aljanso atstovė Rūta Trainytė ieškojo savanorio, kurio balkone, įgyvendinant EUKI projektą „SUNRISE – Prosumer Solar Energy“, būtų galima įrengti bandomąją saulės elektrinę.
Projektu siekta mažinti energijos vartojimą pastatuose ir taip prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslo iki 2050 metų pasiekti, kad Europa taptų neutrali klimatui. Saulės fotovoltinės technologijos turi didelį potencialą tiek mažos, tiek didelės apimties energetikos sprendimuose. Saulės modulius gana paprasta įrengti, o jų priežiūra nereikalauja daug pastangų.
Maža energetinės nepriklausomybės dalis
Iki tol Miglė Maniušytė apie balkonuose įrengiamas saulės elektrines nebuvo girdėjusi – saulės modulius ji buvo mačiusi tik ant individualių namų ar didelių komercinių pastatų. Galimybė gaminti savo energiją balkone, šalia nedidelio prieskoninių žolelių darželio, ją iškart sudomino.
„Gyvename neapibrėžtais laikais. Lietuva ribojasi su Rusija, o Rusijos karas Ukrainoje vyksta visai šalia“, – sako ji. „Net ir nedidelė energetinė nepriklausomybė leidžia jaustis šiek tiek labiau kontroliuojančiai savo situaciją. Be to, saulės energija yra kur kas draugiškesnė klimatui nei nafta ar dujos.“
Energetinis saugumas ir švari energija rūpi ne tik Miglei, bet ir daugeliui Lietuvos gyventojų. Šalis siekia didesnės energetinės nepriklausomybės ir kartu spartina perėjimą prie žaliosios energetikos.
2022–2025 metais šias ambicijas, daugiausia dėmesio skirdamas klimato politikai, palaikė projektas „SUNRISE – Prosumer Solar Energy“. Juo vartotojai buvo skatinami tapti aktyviais energetikos rinkos dalyviais – gaminančiais vartotojais, arba prosumeriais. Taip siekta paskatinti privačias investicijas į atsinaujinančiąją energetiką ir sukurti finansinę, aplinkosauginę bei energetinio saugumo naudą tiek namų ūkiams, tiek visai visuomenei.
Saulėtomis dienomis nedidelė Miglės elektrinė pagamina nuo keturių iki penkių kilovatvalandžių elektros energijos. To pakanka indaplovei ir skalbyklei paleisti bei elektroniniams įrenginiams įkrauti.
„Įsirengusi elektrinę balkone pakeičiau savo įpročius“, – pasakoja ji. Mobiliajame telefone esanti programėlė rodo, kiek energijos tuo metu galima naudoti, todėl, kai tik įmanoma, Miglė savo energijos vartojimą planuoja pagal saulės elektrinės gamybą. Taip ji gali iki 50 proc. sumažinti iš elektros tinklo perkamos energijos kiekį.
Mažesnės sąskaitos už elektrą nebuvo pagrindinis tikslas
Idėja įsirengti saulės elektrinę balkone Miglei tapo dar patrauklesnė sužinojus, kad dalyvavimas bandomajame projekte neapsiribos vien saulės modulių įrengimu. Ji dalyvavo informaciniuose renginiuose apie žaliąją energetiką, sužinojo, kaip veikia saulės moduliai ir kokios naudos galima tikėtis juos įsirengus.
Vis dėlto būti pirmąja nebuvo visiškai paprasta. Miglė svarstė, kiek sudėtingas bus įrengimas. Ji taip pat nerimavo dėl kaimynų reakcijos. Gal jie prieštaraus? Juk saulės moduliai pakeis pastato išvaizdą. O gal teks susidurti su daugybe biurokratinių procedūrų?
Galiausiai nė viena iš šių baimių nepasitvirtino. Elektrinės įrengimas buvo paprastas, o kaimynų reakcija – daugiausia teigiama. Smalsūs gyventojai sustodavo pasiteirauti apie technologiją, įrengimo procesą ir pagaminamos elektros kiekį.
Įkvėpti Miglės pavyzdžio, keturi kaimynai jau įsirengė savo saulės elektrines balkonuose.
„Mano pavyzdys parodė, kad saulės energijos gamyba balkonuose yra gera investicija“, – sako ji.
Praėjus dvejiems metams nuo įrengimo, Miglė į savo sprendimą žvelgia su pasitenkinimu:
„Atsakyti į tą „Facebook“ įrašą buvo visiškai teisingas sprendimas. Man pasisekė, kad gavau pirmąją elektrinę mūsų kaimynystėje, tačiau dar svarbiau tai, kad galėjau įkvėpti kitus.“
Iš pradžių neįprastai atrodžiusi technologija pamažu pradeda skverbtis į Vilniaus ir kitų Europos miestų gyvenamuosius rajonus. Galbūt po kelerių metų saulės elektrinės balkonuose nebebus išimtis, o taps įprasta miesto gyvenimo dalimi.
Prie to prisideda ir tęstinis EUKI projektas „SUN BOX“, skirtas saulės energijos ir energijos kaupimo sprendimams daugiabučiuose. Projektu siekiama šalinti teisines, finansines ir technines kliūtis, dėl kurių daugiabučių gyventojams vis dar sudėtinga naudoti atsinaujinančiąją energiją.
Miglės istorija rodo, kad perėjimas prie atsinaujinančiosios energetikos ir bendrų ES klimato tikslų įgyvendinimas prasideda namuose – Lietuvoje, Vokietijoje, Ispanijoje ar Bulgarijoje. Tūkstančiai nedidelių iniciatyvų gali susijungti į ilgalaikį pokytį.
Vertimas – Vartotojų aljanso. Nuotraukos M. Maniušytės.
Šaltinis: www.euki.de