Atsinaujinančiosios energijos (AEI) diegimas Lietuvoje susiduria su daugeliu iššūkių, įskaitant ekonominius veiksnius, informacijos prieinamumo trūkumą, politines ir reguliavimo problemas bei tinklo infrastruktūros apribojimus. Šios kliūtys lėtina AEI plėtrą, tačiau jų sprendimas galėtų reikšmingai paskatinti šalies energetikos sektoriaus transformaciją. Tai parodė projekto SUNRISE metu atliktas tyrimas.
Ekonominės kliūtys
„Namų savininkų bendrijų ir namų savininkų poreikių vertinimas, įgyvendinant mažesnes AEI priemones Lietuvoje“ parodė, kad viena iš pagrindinių AEI plėtros kliūčių Lietuvoje yra didelis vartotojų jautrumas pradinėms investicijų išlaidoms. Pradinės saulės kolektorių, fotovoltinių sistemų ar šilumos siurblių įrengimo išlaidos dažnai suvokiamos kaip pernelyg didelės, ypač lyginant su iš pažiūros pigesniais tradiciniais energijos šaltiniais. Šis požiūris lemia, kad vartotojai dažniau renkasi trumpalaikį išlaidų taupymą, užgožiant ilgalaikę ekonominę ir aplinkosauginę AEI technologijų naudą.
Be to, ilgą atsipirkimo laikotarpį vartotojai vertina kaip riziką, o informacijos apie galimas finansines paskatas ir subsidijas trūkumas dar labiau apsunkina AEI technologijų pasirinkimą. Privačiam sektoriui aktyviau dalyvaujant kuriant naujoviškus finansavimo mechanizmus ir mažinant investicijų riziką, šios ekonominės kliūtys galėtų būti sušvelnintos.
Informacijos sklaidos trūkumas
Tyrimo autorių teigimu, informacijos apie AEI technologijas prieinamumas yra kritiškai svarbus. Lietuvos namų savininkai dažnai neturi pakankamai faktinės ir lengvai suprantamos informacijos apie AEI naudą, galimą išlaidų taupymą ir diegimo procesą. Šio informacijos trūkumo pasekmė – mažas visuomenės sąmoningumas apie AEI technologijas, o tai trukdo priimti pagrįstus sprendimus.
Efektyvios informavimo kampanijos, įtraukiančios internetinę žiniasklaidą, socialinius tinklus ir patikimus oficialius šaltinius, galėtų padėti šviesti visuomenę ir skatinti aplinkai palankų elgesį.
Politikos ir reguliavimo problemos
Sudėtingi ir ilgi leidimų išdavimo, licencijavimo bei patvirtinimo procesai Lietuvoje sukuria administracinę naštą, kuri atgraso nuo AEI projektų. Ribojančios teritorijų planavimo taisyklės dar labiau apsunkina AEI diegimą, o galimos reguliavimo spragos mažina finansų sektoriaus norą remti inovatyvius AEI projektus.
Tinklo infrastruktūros apribojimai
AEI plėtrai būtina modernizuota ir patikima tinklo infrastruktūra. Lietuvoje esami tinklo pajėgumų apribojimai ir reguliavimo neaiškumai trukdo integruoti didelio masto atsinaujinančius energijos šaltinius. Be to, tinklas sunkiai prisitaiko prie saulės energijos generavimo svyravimų, o tai daro neigiamą įtaką naujų saulės elektrinių prijungimui.
Kultūriniai ir psichologiniai barjerai
Dalis Lietuvos vartotojų vis dar mano, kad atsakomybė už aplinkosaugos klausimus priklauso institucijoms ir bendrovėms, o ne pavieniams asmenims. Šis suvokimas gali slopinti visuomenės norą pereiti prie AEI sprendimų, ypač kai tradicinės energetikos sistemos yra patogios ir pažįstamos.
Sprendimai
Aukščiau išvardytų kliūčių įveikimas reikalauja visapusiško požiūrio:
• Ekonominės paramos didinimas: reikalingos finansinės paskatos ir inovatyvūs finansavimo mechanizmai, skirti AEI technologijų plėtrai.
• Aiški politinė parama: nuoseklūs reguliavimo sprendimai galėtų sumažinti administracines kliūtis.
• Geriau informuoti visuomenę: švietimo kampanijos ir aktyvi komunikacija apie AEI naudą.
• Tinklo modernizavimas: infrastruktūros atnaujinimas, siekiant užtikrinti AEI sprendimų integraciją.
Plačiau apie tai dokumente (anglų k.):