Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus – tuo tarpu turtingiausios 20 proc. valstybių su 15 proc. pasaulio gyventojų yra atsakingos už daugiau nei 40 proc. ekologinės planetos perkrovos.
Ekologinis planetos eikvojimas nuo 2000 iki 2022 metų globalius mastu išaugo netgi dar daugiau nei socialinė nelygybė ir nepriteklius – 2022 metais vidutinis ekologinio perviršio lygis siekė net 96 proc. Tokius rezultatus lemia morališkai pasenęs, šiuolaikines socialinės pažangos bei aplinkos būklės tendencijas ignoruojantis ekonominis augimo modelis, paremtas išimtinai BVP rodikliais.
Išeitį iš šios situacijos siūlo vadinamasis spurgos (angl. doughnut) modelis, į ekonominio vystymosi vertinimus įtraukiantis ne tik tiesioginius BVP augimo, bet ir socialinės pažangos bei aplinkos būklės kriterijus.
Nauja ekonominės pažangos samprata
XX-ojo amžiaus pažangos samprata aplinką ilgą laikotarpį traktavo tik kaip resursų gavybos šaltinį ir nesikoncentravo nei į aplinkosauginius, nei į socialinius faktorius. Iš esmės, vertinant pažangą buvo koncentruojamasi išimtinai į ekonominį augimą, kiekybiškai išreikštą BVP augumu.
Tuo tarpu XXI-ame amžiuje beįsitvirtinanti pažangos samprata yra gerokai toliaregiškesnė, labiau holistinė ir apima kur kas daugiau kriterijų, nei vien ekonominis augimas, tokių kaip socialinė gerovė, žmogaus teisės, tvarus vystymasis, aplinkosauga ir kt. Šiai pažangos sampratai būdingas – bent jau teorinis – įsipareigojimas patenkinti būtiniausius žmonijos poreikius, nedarant neigiamo poveikio planetai ir ateities kartoms.
Iš šios sampratos kildinamas ir spurgos ekonominio augimo modelis, paremtas socialinėmis bei planetos ribomis ir sudarantis galimybę vizualiai, o kartu – glaustai iliustruoti bei kiekybiškai įvertinti ekonominę pažangą siekiant mažinti socialinę atskirtį ir nepriteklių bei ekologinį planetos perkrovimą.
Spurgos ekonominio augimo modelis
Spurgos modelio esmė – erdvė tarp dviejų koncentrinių žiedų: vidinis žiedas žymi socialinį pagrindą, žemiau kurio prasideda kritinė socialinė atskirtis, o išorinis žiedas – savotiškas ekologines „lubas“, kurias pasiekus prasideda kritinė planetos degradacija. Tarp šių žiedų esanti erdvė žymi saugią zoną žmonijos ir visos planetos išlikimui, o kartu atspindi vieną esminių XXI-ojo amžiaus tikslų: užtikrinti planetos stabilumą, tuo pat metu mažinant socialinį nepriteklių ir siekiant, jog niekas nebūtų paliktas atskirtyje.
Socialinių ir planetos ribų spurgos ekonominio augimo modelis: dabartinė globali socialinio nepritekliaus ir ekologinės perkrovos padėtis.
Šaltinis: Andrew L. Fanning & Kate Raworth. Doughnut of social and planetary boundaries monitors a world out of balance. Nature, volume 646, 47-56 (2025).
Šiais metais moksliniame žurnale „Nature“ publikuotame tyrime Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų Andrew L. Fanningo ir spurgos ekonominio augimo modelio autorės Kate Raworth straipsnyje „Socialinių ir planetos ribų spurgos modelis: pasaulio disbalansas (angl. ‚Doughnut of social and planetary boundaries monitors a world out of balance‘) pristatytas tyrimas remiasi atnaujintu spurgos modeliu, kuris apima 21 dimensiją ir kuriame socialinė atskirtis bei ekologinis perkrovimas matuojamas 35 rodikliais 2000 – 2022 metų laikotarpiu.
Siekiant įvertinti socialinės nelygybės padėtį, tyrime šalys buvo suskirstytos į klasterius pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas (skurdžiausios – 40 proc., vidutinių pajamų – 40 proc. ir turtingiausios – 20 proc.). Socialiniai rodikliai tyrime buvo lyginami su minimaliomis socialinėmis normomis (angl. social foundation), o ekologiniai – su vadinamosiomis planetos ribomis arba „lubomis“, kurias pasiekus prasideda kritinė aplinkos būklės degradacija (angl. ecological ceiling).
Sukrečiančios išvados
Tyrimo išvados – sukrečiančios: turtingiausios 20 proc. šalių su 15 proc. pasaulio gyventojų yra atsakingos už daugiau nei 40 proc. metinės ekologinės perkrovos, o skurdžiausios 40 proc. šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus. Be to, tyrimas atskleidė, kad socialinių rodiklių gerėjimo tempai yra pernelyg lėti – norint iki 2030 metų panaikinti socialinį nepriteklių, esamus pokyčius reikėtų paspartinti beveik penkis kartus.
Nors tiriamuoju laikotarpiu (2000 – 2022 metais) globalus BVP daugiau nei padvigubėjo, socialinės atskirties mažinimo srityje pasiekta tik nedidelė pažanga: vidutiniškai apie 35 proc. pasaulio gyventojų (maždaug 3 mlrd. žmonių), 2022 metais patyrė socialinį nepriteklių – tai reiškia, kad taikant viso labo minimalius standartus, šių žmonių poreikiai nebuvo patenkinami.
Tyrimo duomenys demonstruoja, jog mažesnis socialinės atskirties lygis būdingas rodikliams, matuojantiems prieigą prie būtinųjų fizinių reikmių, tokių kaip energija ar maistas, o didesnis – kriterijams, vertinantiems visuomenės integraciją (socialinę sanglaudą, politinį balsą ir pan.). Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, 2022 metais prieigos prie elektros neturėjo tik 9 proc. žmonių – tuo tarpu net 75 proc. jų nurodė, kad susiduria su korupcija.
Morališkai pasenęs modelis ir persiorientavimo būtinybė
Be to, tiriamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo ekologinis perviršis. Šis pokytis yra netgi didesnis nei socialinio nepritekliaus – 2022 metais vidutinis ekologinio perviršio lygis siekė net 96 proc.! Ekologinių rodiklių būklė 2022 metais svyravo nuo maždaug 50 proc. stratosferos ozono ribos perviršio iki daugiau nei dešimteriopo cheminių teršalų ir rūšių nykimo ribų viršijimo. Šios tendencijos kelia didelį susirūpinimą, nes būtent šie procesai palaiko stabilias sąlygas, nuo kurių priklauso gyvybė žemėje.
Anot tyrimo autorių, ekologiniu atžvilgiu reikėtų ne tik nedelsiant stabdyti ekologinio perviršio didėjimą, bet ir pasiekti beveik dvigubai greitesnį aplinkos atkūrimą jau iki 2050 metų, nors tai, pačių tyrimo autorių teigimu, yra labai mažai tikėtina.
Visa tai demonstruoja, kad išimtinai BVP paremtas ekonominis augimas ir pažangos vertinimas yra morališkai pasenęs ir nebepakankamas XXI-ajame amžiuje, o norint užkirsti kelią tolesniam socialinių ir visos planetos ribų viršijimui, būtina persiorientuoti link socialiai teisingos ir aplinkos atžvilgiu subalansuotos ekonomikos.
Šaltinis: Vartotojų aljansas. Iliustracija sugeneruota su DI.
