Pastatų renovacija – esminis būdas siekiant sumažinti energetinį skurdą ir norint pasiekti Europos Sąjungos klimato tikslus. Naujai atliktoje studijoje autoriai nagrinėja daugiabučių renovacijos finansų schemas Lietuvoje nurodydami, kad Lietuvos pastangos atnaujinti pastatus panaudojant Europos investicinius ir struktūrinius fondus yra vienos geriausių Europoje.
2020 m. Europos Komisija pradėjo „Renovacijos bangos“ iniciatyvą. Jos tikslas – per ateinančius dešimt metų padvigubinti Europos pastatų renovacijos tempą ir iki 2050 m. kuo labiau prisidėti prie pastatų sektoriaus anglies pėdsako mažinimo Europos Sąjungoje.
Be to, iniciatyva ketinama pagerinti energijos ir išteklių efektyvumą bei sumažinti sąskaitas už energiją, kartu gerinant sveikatą, komfortą bei gerovę visiems europiečiams, įskaitant tuos, kurie tai gali sau leisti mažiausiai. Kyla klausimas: kaip tai padaryti?
Norint atnaujinti visus esamus pastatus iki labai aukšto energijos efektyvumo ir mažo anglies dioksido kiekio, reikia didelių išankstinių išlaidų. Reikiama išlaidų suma skirtingose Europos šalyse svyruoja nuo 1,5 iki 3,5 proc. BVP kasmet per ateinančius 30 metų.
Nors „Renovacijos bangos“ iniciatyva yra nauja, renovacijos iššūkis nėra naujas. Kai kuriose šalyse apie pastatų renovacijos finansavimo problemas kalbama daugiau kaip dešimtmetį. Kai kurios iš šių šalių ilgą laiką dėjo daug pastangų tam, kad išspręstų pastatų renovacijos finansavimo problemą. Deja, matyt, tos pastangos nebuvo pakankamos, nes šis klausimas vis dar nėra atsakytas. Vienaip ar kitaip, pastangos jį atsakyti gali suteikti vertingų pamokų: kas pavyko, kas ne, ir kaip kitus veiksmus atlikti geriau.
Viena iš tokių pamokų yra energijos vartojimo efektyvumo finansavimas Lietuvos daugiabučiuose pastatuose per pastaruosius du dešimtmečius. Lietuvos patirtis yra pripažinta ne vien kaip geriausia praktika šalies viduje, bet ir Europoje. Renovuoti pastatus buvo pradėta 1996 m. vykdant Pasaulio banko bandomąjį projektą, vėliau jį finansavus iš nacionalinio biudžeto, o po to buvo gauta dar didesnė Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) parama. Galiausiai projekto partneriais tapo vis daugiau privačių finansinių institucijų.
Nepaisant to, kad pagrindinis renovacijos veiksmų tikslas buvo sumažinti Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo rodiklius, pastatų renovacija suteikė daug kitų privalumų, susijusių su darbo vietomis, parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, didesniu bankų likvidumu, energetinio skurdo sumažėjimu ir kt. Negalime sakyti, kad nekilo iššūkių. Kilo, o kai kurie iš jų yra išlikę iki šiol.
Daugiau apie iššūkius ir išmoktas pamokas skaitykite tyrimo santraukoje lietuvių kalba – atsisiųskite PDF iš čia.
Visą studiją (Novikova, A., Olshanskaya, M., Dunkel, M. 2020. Lessons learned for international climate policy from the programming, implementation, and monitoring of the European Structural and Investment Funds in EU Member States. Institute for Climate Protection, Energy and Mobility (IKEM): 2020) anglų kalba rasite čia (PDF).
Praėjusių dviejų dešimtmečių pamokos dabar praverčia ir mums, Lietuvos pastatų renovacijos teoretikams bei praktikams, ir mūsų kolegoms iš užsienio. Štai Vartotojų aljanso vykdomame STEP projekte dalis partnerių (iš 9 šalių!) gali daug ko išmokti iš mūsų patirties – kalba eina apie tai, kad visoje Europoje energetinis skurdas yra rimta problema, tačiau pastatų renovacija, tinkamai ir stabiliai finansuojama, padės labiausiai šios bėdos paliestiems gyventojams. Vartotojų aljansas, atsakingas už STEP projekto konsorciumo advokacijos veiksmus įgyvendinant „Švarios energijos visiems europiečiams“ paketą, mielai dalijasi patirtimi, kuri leidžia pasidžiaugti savo šalies pasiekimais ir prisidėti prie visos Europos gerovės augimo.