Konservatyvi Europos liaudies partija bei ją remiantys kraštutiniai dešinieji ir vėl kyla į kovą prieš žaliąjį kursą. Šį kartą Europos konservatoriai suabejojo europinių lėšų, skiriamų pelno nesiekiančioms klimato ir aplinkosaugos organizacijoms, panaudojimo skaidrumu bei tikslingumu.
Kiek anksčiau Europos Komisija iš europinių lėšų finansuojamoms klimato ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms praktiškai uždraudė atstovauti viešąjį interesą Europos Sąjungos institucijose.
Įtakingų užsienio žiniasklaidos priemonių vertinimu, toks imperatyvus sprendimas papildo ilgą Europos liaudies partijos ir kraštutinių dešiniųjų kryžiaus žygių prieš Europos žaliąjį kursą sąrašą.
Nors Europos Komisija teigia, kad su klimato ir aplinkosaugos organizacijų finansavimu susijusios problemos buvo išspręstos, o viešąjį interesą atstovaujantys aktyvistai įspėja apie pavojų demokratijai ir pilietinei visuomenei bei dar labiau sustiprėsiantį pelno siekiančių stambių korporacijų lobistų dominavimą, didžiausia Europos Parlamento frakcija ketina inicijuoti tolesnius nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimus.
Gerai organizuota kampanija
Ši kryptinga, gerai organizuota Europos liaudies partijos kampanija tęsiasi dar nuo pereitos europinių institucijų kadencijos: dezinformacija ir net politinis šantažas dėl Gamtos atkūrimo reglamento, per visą Europą nuvilniję masiniai ūkininkų protestai, paskutinės 2019-24 metų kadencijos Europos Parlamento plenarinės sesijos metu buldozeriu prastumti žemės ūkio politikos pakeitimai, kuriais skubos tvarka ir pažeidžiant procedūras atmesta dauguma aplinkosaugos reikalavimų ūkininkams, vėliau sekusios pastangos susilpninti ir atidėti ES kovos su miškų naikinimu reglamentą ar visai neseniai iškelta iniciatyva atsisakyti ES atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių, ir kiti destruktyvūs veiksmai aiškiai demonstruoja Europos konservatorių, kuriuos palaiko ir kraštutinės dešiniosios jėgos, pasiryžimą žlugdyti žaliąjį kursą.
Vienas iš pastarųjų šios kampanijos epizodų – Europos Komisijos iniciatyva nevyriausybinėms klimato ir aplinkosaugos organizacijoms, finansuojamoms iš europinės Aplinkos ir klimato veiksmų programos (LIFE) lėšų, praktiškai uždrausti atstovauti viešąjį interesą ES institucijose.
Remiantis nevyriausybinėms organizacijoms išplatintomis gairėmis, draudimas – paradoksaliai ir netgi komiškai – apima tokias veiklas, kaip „laiškų siuntimas, susitikimų organizavimas, […] medžiagos pateikimas“ ir kt., kadangi, kaip teigiama dokumente, tokie ir panašūs veiksmai „gali kelti pavojų Sąjungos reputacijai“.
Kaip neseniai išplatintame pranešime spaudai pažymi Europos aplinkosaugos biuro (angl. European Environmental Bureau, EEB) – didžiausio Europoje, beveik du šimtus organizacijų vienijančio pilietinių aplinkosaugos organizacijų tinklo – generalinis sekretorius Patrickas ten Brinkas, panašūs išpuoliai yra organizuotas, autoritariniais metodais grįstas bandymas užgniaužti demokratiją.
Anot jo, didžiausias pavojus ES reputacijai šiuo atveju kyla ne dėl nevyriausybinių organizacijų, o dėl mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo keleto privačių asmenų praturtėjimui, todėl būtina nustatyti aiškias taisykles, kurios užkirstų kelią interesų konfliktams.
Tuo tarpu, kaip pastebi ne pelno siekianti tyrimų organizacija „Corporate Europe Observatory“, kurios pagrindinis tikslas – atskleisti korporacijų lobizmo poveikį ES politikos formavimui, minėtos Europos Komisijos gairės, ribojančios pagal LIFE programą finansuojamų nevyriausybinių organizacijų teises atstovauti viešąjį interesą, yra skirtos užgniaužti kritikai, tuo pat metu siekiant sustiprinti stambioms korporacijoms atstovaujančių lobistinių grupių dominavimą ES sprendimų priėmimo procese.
Be kita ko, organizacija įspėja, jog, siekiant žlugdyti ES klimato ir aplinkosaugos iniciatyvas, viešojoje erdvėje pastaruoju metu pateikiama daug dezinformacijos, klaidinančių žinučių ir melagienų. Tokiu būdu Europos liaudies partija ir kraštutinės dešiniosios jėgos siekia apriboti pilietinės visuomenės teises prisidėti formuojant europinę politiką, o šis tikslas yra platesnės, prieš žaliąjį kursą nukreiptos kampanijos dalis.
Kodėl tik aplinkosaugininkai?
Europos liaudies partijos frakcijos atstovės Monikos Hohlmeier teigimu, Komisijos aplinkos departamentas skyrė lėšas nevyriausybinėms organizacijoms, kad šios vykdytų prieš ūkininkus nukreiptą lobistinę veiklą bei siektų paveikti kitas Europos Komisijos politikos kryptis. Portalui „Euronews“ ji pareiškė, jog, išstudijavus apie trisdešimt 2022-23 metais sudarytų finansavimo sutarčių, paaiškėjo, kad klimato ir aplinkosaugos organizacijos turėjo organizuoti masinius protestus, spausti įstatymų leidėjus svarbiausių balsavimų išvakarėse ir pan.
Reaguodamas į šiuos kaltinimus, EEB generalinis sekretorius pažymėjo, kad apie klimato ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų finansavimą paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir yra susijusi su bandymais išgalvoti melagingą skandalą.
Anot P. ten Brinko, bet kokie teiginiai, jog tinklas užsiima lobistine veikla Europos Komisijos vardu ar nesilaiko skaidrumo taisyklių, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Europos aplinkosaugos biuro vardu jis taip pat paragino ištirti ne tik nevyriausybinių organizacijų europinių lėšų panaudojimo skaidrumą, bet ir Europos Parlamento narių ryšius su privačius interesus atstovaujančiais subjektais, dėl kurių gaunamas pelnas dažnai kelia klausimų dėl pačių ES įstatymų leidėjų politinio nešališkumo.
Kaip informuoja „Euronews“, pačios EP narės M. Hohlmeier pajamos iš kompanijos „BayWa“ per metus sudaro apie 75 tūkst. eurų. Remiantis ES skaidrumo registru, „BayWa“ dukterinė įmonė 2022 metais iš LIFE programos taip pat gavo 6,5 mln. Eurų. Ši suma, švelniai tariant, gerokai viršija maksimalią 700 tūkst. eurų sumą, kuri gali būti skiriama nevyriausybinėms organizacijoms.
„BayWa“ yra didžiausia žemės ūkio srityje veikianti prekybos kompanija Vokietijoje, taip pat užsiimanti lobistine veikla. Todėl Europos Parlamente vykusios diskusijos metu M. Hohlmeier buvo apkaltinta veidmainiškumu ir sulaukė kritikos, jog dėl netinkamo lėšų naudojimo tirti tik klimato ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų veiklą nėra sąžininga, nes europinis finansavimas taip pat skiriamas ir kitoms organizacijoms, įskaitant ūkininkus.
Reaguodamas į ūkininkų protestus, masiškai organizuotus visoje ES prieš Europos Parlamento rinkimus, dar prieš metus nevyriausybinės organizacijos „BirdLife Europe“ regiono direktorius Arielis Brunneris atkreipė dėmesį į centro ir kraštutinių dešiniųjų bandymus mobilizuoti savo elektoratą, kurio reikšmingą dalį sudaro ūkininkai. Anot jo, rinkimų kampanijos įkarštyje dėmesį buvo siekiama sutelkti į išorinį priešą – aplinkosaugininkus ir „piktuosius“ Briuselio valdininkus, neva pasiryžusius sunaikinti ūkininkavimą Europoje.
To rezultatas – prieš žaliąjį kursą nukreipta masinė kampanija, naudinga stambioms žemės ūkio korporacijoms ir jas palaikančioms dešiniosioms politinėms jėgoms, po praeitais metais vykusių Europos Parlamento rinkimų įgavusioms svarią įtaką.
A. Brunneris taip pat pastebi, jog prieš žaliąjį kursą gana sėkmingai agitavusi Nyderlandų ūkininkų partija buvo įkurta žemės ūkio sektorių atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros vadovo, o dominuojančias ūkininkų sąjungas dažnai temdo interesų konfliktai, kuomet mažesnių ūkių sąskaita akivaizdžiai propaguojami stambaus verslo interesai. Turbūt toks lobizmas atneša gerų rezultatų, nes net trečdalį ES bendrosios žemės ūkio politikos subsidijų gauna 1,5 proc. stambiausių paramos gavėjų.
Lobizmas vs. advokacija
Iniciatyvos riboti pilietinę visuomenę atstovaujančių klimato ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų įtaką europinės politikos formavimui praktiškai neatsižvelgia į fundamentalios svarbos lobistinės veiklos ir advokacijos skirtumus.
Nors iš pažiūros šios dvi sąvokos gali atrodyti tapačios, iš tiesų lobizmas ir nevyriausybinių organizacijų vykdoma viešojo intereso atstovavimo arba kitaip – advokacijos – veikla, kurią pastaruoju metu vis dažniau įprasta vadinti įtakdaryste, skiriasi tiek atstovaujamų interesų kiekybiniu mastu, tiek paties atstovavimo pobūdžiu.
Lobizmo veikla paprastai apima privačių ir/ar komercinių interesų atstovavimą, siekiant paveikti konkrečius už politinių sprendimų priėmimą atsakingus asmenis aiškiai apibrėžtoje, siauroje srityje besispecializuojančių subjektų ar jų grupių (paprastai – verslo) naudai.
Tuo tarpu advokacija apima daug platesnės apimties viešuosius interesus, taigi, galima teigti, jog advokacija yra visos pilietinės visuomenės arba viešojo intereso atstovavimas. Kaip diskusijos Europos Parlamente metu pastebėjo kairiųjų frakcijos atstovas Jonas Sjöstedtas, Briuselyje dominuoja tūkstančiai didelių korporacijų ir prekybos asociacijų lobistų, kai tuo tarpu aplinkosaugos organizacijos turi tik nedidelę dalį jų išteklių, nors atstovauja milijonų piliečių interesams.
Teisė į saugią, sveiką ir švarią aplinką yra visos visuomenės interesas, ji yra įtvirtinta virtinėje tarptautiniu mastu pripažįstamų dokumentų.
Taigi, skirtingai nei lobizmo atveju, advokacija arba įtakdarystė paprastai neturi konkrečių užsakovų, o pagrindine naudos gavėja šiuo atveju galima identifikuoti ne tam tikrą pramonės šaką ar korporaciją, o visą visuomenę.
Be to, ši veikla taip pat apima ir švietėjiškus bei visuomenės informavimo aspektus, siekiant pateikti aiškią ir teisingą informaciją apie politinius sprendimus.
Be kita ko, kaip pažymi „Corporate Europe Observatory“, vertinant lobistinę įtaką, svarbu atsižvelgti ir į europinėje praktikoje gana plačiai paplitusią tendenciją komercinės naudos siekiančioms korporacijoms steigti jų interesus atstovaujančias ekspertų grupes, nenurodant jų finansavimo šaltinių. Organizacijos teigimu, bet kokios pastangos spręsti šias problemas Europos Parlamente greitai sulaukia griežto Europos liaudies partijos pasipriešinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma jos narių pasižymi gana prastais skaidrumo rodikliais. „Integrity Watch“ duomenimis, prieš klimato ir aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas užsimojusi M. Hohlmeier praėjusios kadencijos metu – o tai yra penki metai! – užregistravo vos 15 susitikimų.
Dėl šių priežasčių advokacijos veikla užsiimančias organizacijas prilyginti lobistams nėra nei logiška, nei teisinga, juolab, kad advokacijos tapatinimas su lobistine veikla kelia pavojų demokratiniams procesams ir pilietinės visuomenės dalyvavimui politinių sprendimų priėmime, o draudimas europinėmis lėšomis finansuojamoms ne pelno siekiančioms organizacijoms atstovauti viešąjį interesą ES institucijose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, pagal kurią kiekvienas turi teisę „laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“.
„Klimato reporterių“ inf. Parengta pagal užsienio spaudą. Nuotraukos „Klimato reporterių“.
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.
„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Apie projektą ŽALINK >>
