Vilniaus apygardos teismas kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis priimtų prejudicinį sprendimą „Luminor“ (buv. DNB) su akcijomis susietas obligacijų byloje. Tai paaiškėjo teismui 2017 m. gruodžio 22 dieną paskelbus nutartį byloje, kurioje keturi šio banko klientai gina savo teises prieš Luminor Bank AB.
DNB 2007-2008 metais platino su akcijomis susietas obligacijų (SASO) emisijas, kurias skolintomis iš to paties banko lėšomis įsigijo eiliniai banko klientai. Dėl šio „toksiško“ produkto jie patyrė, kaip manoma, per 100 milijonų litų (apie 30 mln. eurų) nuostolių. Iki šiol teismuose nagrinėjamos kelios nuskriaustų klientų bylos, kai kurios iš jų – jungtinės, pagal bendrus kelių klientų ieškinius.
„Džiaugiamės, kad klausimas dėl DNB banko leistų SASO obligacijų skolintomis lėšomis keliasi į ESTT. Mūsų nuomonė visą laiką buvo tokia, kad dabartinė Lietuvos teismų praktika neatitinka ESTT formuojamos jurisprudencijos investuotojų teisių apsaugos srityje. Tikimės, kad ESTT pateikus savo prejudicinius išaiškinimus, pavyks pakeisti ir Lietuvos teismų praktiką investuotojams palankia linkme“, – sakė advokatas Dominykas Vanhara.
Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2011 m. išplėstinis tyrimas parodė, kad iš viso 2005-2010 m. DNB banko siūlyta investavimo strategija SASO įsigyti banko skolintomis lėšomis pasinaudojo net 640 banko klientų Lietuvoje. Tuomet Vertybinių popierių komisijos vadovas, dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka sakė: „Negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, Bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams“.
Bankas Lietuvos klientų nuostolius padengti atsisakė, šie kreipėsi į teismus. Analogiška byla dėl Norvegijos piliečio patirtų nuostolių buvo 2013 metais išnagrinėta Norvegijos Aukščiausiame teisme. Tuomet 12 teisėjų kolegija vienbalsiai nutarė, kad banko klientas Ivar Petter Røeggenas yra teisus, o bankas DNB – neteisus. Klientui buvo išmokėta visa nuostolius atitinkanti kompensacija bei padengtos bylinėjimosi išlaidos.
Luminor Bank AB, trumpai – „Luminor“, buvo suformuotas šių metų spalio 1 dieną, DNB ir „Nordea“ bankams Baltijos šalyse sujungus savo veiklą. Besijungiantys bankai viešai skelbė, jog jų sutartiniai įsipareigojimai kiekvienam banko klientui išliks galiojantys. Bankas „Luminor“ perėmė DNB teises ir pareigas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne pirmą kartą nagrinės Lietuvos bankų padarytas skriaudas Lietuvos piliečiams. Prieš tai garsiai nuskambėjusi panaši byla dėl SNORO indėlio sertifikatų taip pat pasiekė ESTT.
2015 m. birželio 25 d. sprendime ESTT nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų. Praėjus pusmečiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. išaiškinimą, indėlio sertifikatai buvo draudžiami indėlių draudimu, todėl SNORO indėlio sertifikatų turėtojai atgavo lėšas.
Kontaktams:
Advokatas Dominykas Vanhara | Tel. +370-604-19315 | dominykas@vanhara.lt
Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys | Tel. +370-698-76444 | naujienos@lvoa.lt
Papildoma informacija:
Teismas prašo ESTT išaiškinti:
1. Ar fizinis asmuo, kuris iki Direktyvos 2004/39/EB 70 straipsnyje nustatytos 2007 m. lapkričio 1 d. įgijo iš banko išvestinę finansinę priemonę iš šio banko skolintomis lėšomis, įkeisdamas bankui turtą, laikomas vartotoju pagal Europos Sąjungos teisę? <…>
2. Ar fizinis asmuo, kuris <…> įgijo iš banko išvestinę finansinę priemonę iš šio banko skolintomis lėšomis, įkeisdamas bankui turtą, laikomas mažmeniniu klientu ir neprofesionaliu investuotoju į finansines priemones pagal Europos Sąjungos teisę ir šiuo atveju turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, nustatančios klientų informavimo pareigas ir draudžiančios interesų konfliktus, bankui siūlant ir parduodant finansinę priemonę?<…>
3. Ar 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) reikia aiškinti taip, kad viešas nepranešimas apie tai, jog finansinės priemonės teikėjas neturi leidimo teikti šią finansinę paslaugą, esminės informacijos neatskleidimas Prospekte ir Prospekto priede, taip pat galimas finansinės priemonės teikėjo interesų konfliktas, sudarant sutartis dėl finansinės priemonės gali daryti tiesioginį (konkrečios krypties) poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai ir todėl kita sutarties šalis turi teisę reikalauti: pripažinti šias sutartis negaliojančiomis, arba modifikuoti šias sutartis, arba atlyginti nuostolius?