Beveik pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose – pastatuose, kurie yra ne tik šalies gyvenamojo būsto pagrindas, bet ir svarbus įrankis siekiant tvarumo tikslų. Daugiabučių unikalumas slypi jų galimybėje sujungti bendruomenes bendram tikslui – tvarios, energiją taupančios ateities kūrimui. Vis dėlto, šio potencialo realizavimas nėra paprastas – prasti energinio naudingumo rodikliai ir sudėtingi sprendimų priėmimo procesai tampa kliūtimi.
Sovietinio paveldo šešėli
Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių buvo statyta sovietmečiu, kai energijos taupymas ir modernios izoliacijos sprendimai nebuvo prioritetai. Šių pastatų energinis efektyvumas yra itin žemas – prasta šilumos izoliacija verčia gyventojus vartoti daugiau energijos, todėl sąskaitos išlieka aukštos. Renovacijos poreikis – akivaizdus, tačiau kyla klausimas, ar galima šias atnaujinimo programas derinti su atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu.
Proveržis paslėptas „kišenėje“?
Nors daugiabučiuose renovacija dažnai apsiriboja fasado ar langų keitimu, didžiulis potencialas slypi mažose saulės elektrinėse. Šios plug-in sistemos, kurių galia neviršija 0,8 kW, yra paprastai įdiegiamas sprendimas, nereikalaujantis sudėtingų leidimų ar didelių investicijų. Jos puikiai tinka ne tik individualių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams, norintiems sumažinti elektros sąskaitas ir prisidėti prie tvaresnės ateities.
Tokie sprendimai leidžia gyventojams tapti gaminančiais vartotojais, padidinti jų energetinę nepriklausomybę, o tai yra itin svarbu šalyje, kur centralizuotas šildymas dominuoja daugumoje daugiabučių. Nors tai yra viena efektyviausių šildymo sistemų, ji sumažina gyventojų galimybes pasirinkti individualius energijos šaltinius. Saulės elektrinės gali tapti tiltu tarp kolektyvinės energetikos ir individualių tvarumo sprendimų.
Iššūkiai, kuriuos galima įveikti
Tačiau sėkmingai energinio efektyvumo didinimo istorijai trukdo tam tikri veiksniai:
• Sudėtingi sprendimų procesai. Daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų nuosavybė apsunkina sutarimų priėmimą. Gyventojai turi susitarti dėl investicijų, o tai dažnai tampa ilgo ginčo priežastimi.
• Ekonominiai iššūkiai. Pradinės išlaidos, net ir mažiems sprendimams, gyventojams gali atrodyti per didelės. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nurodo, kad nenorėtų mokėti daugiau už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių.
• Informacijos trūkumas. Gyventojams dažnai stinga aiškios informacijos apie finansines paskatas, valstybės paramą ar mažųjų elektrinių diegimo procesą.
„RenOnBill“ modelis – inovatyvus atsakas
Viena iš idėjų, kaip įveikti finansinius iššūkius, yra „RenOnBill“ modelis. Šis modelis integruoja energetikos įmonių ir finansų įstaigų bendradarbiavimą, kuris gali būti itin sėkmingas Lietuvos daugiabučių segmente. Sklandus valdymas, aiški komunikacija bei lengvos finansavimo sąlygos galėtų būti raktas į proveržį.
Iš šių dienų į ateitį
Sėkmė slypi bendradarbiavime. Namų savininkų asociacijos gali tapti informacijos sklaidos ir sprendimų koordinavimo centrais. Mažos saulės elektrinės – ne tik simbolinis žingsnis į priekį, bet ir reali galimybė pradėti pokyčius, kurie atsilieps ateities kartoms. Tinkamai modernizavus infrastruktūrą ir užtikrinus politinę paramą, Lietuvos daugiabučiai galėtų ne tik tapti energetiškai efektyvesni, bet ir iš naujo suformuluoti, ką reiškia kolektyvinė atsakomybė už švaresnę planetą.
Ateitis jau čia – ar esame pasirengę žengti tvarumo keliu? Lietuva turi potencialo, tačiau didieji pokyčiai prasideda nuo mažų sprendimų. Mažos saulės elektrinės galėtų būti tas pirmas žingsnis, kuris galiausiai pakeistų visą energetinį kraštovaizdį.
Namų savininkų bendrijų (NBS) ir namų savininkų poreikių vertinimas įgyvendinant mažesnes AEI priemones Lietuvoje: