Prieš kelis mėnesius Danijos technikos universiteto (DTU) atlikta studija parodo, kas turėtų būti tvarioje ir klimatui draugiškoje dietoje. Mėsai vietos joje yra tik 255 gramai per savaitę. Ir tai taikoma tik paukštienai ir kiaulienai. Net ir saikingas jautienos vartojimas prisideda prie planetos ribų viršijimo, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime žiniasklaidai.
DTU mokslininkų tikslas buvo ištirti, ar įmanoma patenkinti visos pasaulio gyventojų mitybos poreikius, neperžengiant planetos ribų. Pagal jų skaičiavimus, tai – įmanoma. Kitas tikslas buvo – pateikti konkrečius skaičius, kiek įvairių produktų galima suvalgyti, neviršijant Žemės išteklių, kuriuos dar būtų galima atkurti.
Atliekant tyrimus buvo atsižvelgia į daugelį aplinkos veiksnių, tokių kaip CO2 išmetimas, vandens suvartojimas ir žemės naudojimas, taip pat tam tikros mitybos poveikį sveikatai. Iš viso buvo ištirta daugiau nei 100 000 skirtingų mitybos variacijų įtraukiančių 11 tipų dietas ir atitinkamai apskaičiuotas jų poveikis aplinkai ir sveikatai.
Skaičiavimai aiškiai rodo, kad net ir vidutinio kiekio atrajojančių gyvulių mėsos, pavyzdžiui, jautienos ar ėrienos, dieta viršija planetos ribas. Tuo pačiu, pesketariška (leidžia vartoti žuvį ir jūros gėrybes, bet ne mėsą), vegetariška (atsisakoma mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną ir vėžiagyvius) ar veganiška (augalinė) dieta greičiausiai neviršys planetos ribų. Be to, įvairūs mitybos deriniai, pavyzdžiui, vegetariška mityba su pieno produktais ar kiaušiniais, taip pat gali būti tvarūs.
Gauti rezultatai sutampa su VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vedamų mokymų metu pateikiama informacija dėl didžiausio veiksmo, kuris gali būti padaromas, siekiant mažinti poveikį klimatui – renkantis aplinkai draugišką dietą:
Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Nuotrauka Unsplash.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
