2025 m. birželio 20 d. Vilniuje Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijos pristatė savo poziciją dėl IV Tarptautinės konferencijos dėl vystomojo finansavimo (FfD4). Ši konferencija laikoma vienu svarbiausių šansų peržiūrėti ir atnaujinti pasaulinę ekonominio valdymo sistemą, kuri šiandien susiduria su didėjančia nelygybe, demokratijos iššūkiais, ekologinėmis rizikomis ir gilėjančia skolų krize.
Lietuvos organizacijos pabrėžia, kad naujas finansavimo modelis turi būti grindžiamas teisėmis, teisingumu ir tvarumu – pripažįstant, jog gamtos ištekliai yra riboti, o globalūs sprendimai turi tarnauti žmonėms, o ne privilegijoms.
Lietuvos vertybinė pozicija: transformacijos patirtis ir tarptautiniai įsipareigojimai
Lietuva pati išgyveno sudėtingą transformacijos laikotarpį, todėl gerai supranta, kaip svarbu kurti politiką, paremtą demokratija, žmogaus teisėmis, įtrauktimi ir žaliųjų technologijų plėtra. Šios vertybės šiandien formuoja tiek valstybės vidaus politiką, tiek vystomojo bendradarbiavimo kryptis.
Lietuvos įsipareigojimai Europos žaliajam kursui, Darnaus vystymosi darbotvarkei 2030, Paryžiaus susitarimui ir kitoms tarptautinėms sutartims įkvepia siekti sisteminių pokyčių globaliu mastu. Pilietinės visuomenės organizacijos ragina, kad šios vertybės būtų aiškiai įtvirtintos ir pasauliniuose finansiniuose sprendimuose.
Vystomojo bendradarbiavimo nuoseklumas: politika turi veikti išvien
Vystomojo bendradarbiavimo nuoseklumas reiškia, kad skirtingos politikos sritys – ekonomika, prekyba, klimatas, migracija, saugumas – neturi prieštarauti vystymosi tikslams. Šis principas įtvirtintas tiek ES teisėje, tiek EBPO rekomendacijose.
Lietuvos organizacijos pabrėžia, kad būtina reguliariai vertinti, kaip šalies klimato, investicijų ir kitos politikos sritys dera su vystymosi tikslais. Tai apima duomenų analizę, poveikio vertinimus ir aiškų įsipareigojimą, kad vystomojo bendradarbiavimo projektai nebūtų naudojami geopolitiniams ar ekonominiams interesams įtvirtinti.
Ypač svarbus nuoseklumas artimiausiais metais, kai Lietuva prisideda prie Ukrainos atstatymo. Skirtingų temų – aplinkosaugos, žmogaus teisių, susisiekimo, sveikatos, švietimo – programos turi būti koordinuojamos, kad rezultatai būtų tvarūs ir prasmingi.
Klimato finansai: daugiau skaidrumo ir daugiau dėmesio pažeidžiamiausiems
Klimato finansavimas yra vienas svarbiausių įrankių siekiant tvarios ateities. Tačiau šiandien jis dažnai yra fragmentuotas, nepakankamas ir ne visada pasiekia bendruomenes, kurios patiria didžiausią klimato krizės poveikį.
Lietuvos organizacijos ragina FfD4 procese siekti:
- didesnio klimato finansavimo masto,
- skaidresnių mechanizmų,
- aiškaus orientavimo į pažeidžiamiausias bendruomenes,
- visuomenės organizacijų ir vietos bendruomenių įtraukimo į sprendimų priėmimą.
Lietuva jau prisideda prie klimato finansavimo per dvišales ir ES daugiašales priemones. Nuo 2014 m. šalies parama Rytų partnerystės valstybėms padėjo įgyvendinti energetinio efektyvumo projektus ir stiprinti vietos bendruomenių gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos. Tačiau būtina įvertinti šių programų poveikį ir užtikrinti jų tęstinumą.
Teisingo ir darnaus finansavimo principai
Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijos išskiria kelis pagrindinius principus, kurie turėtų būti FfD4 darbotvarkės centre:
Žmogaus teisės ir tarptautinė teisė
Finansavimas turi būti grindžiamas tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais ir orientuotas į žmonių orumą. Lietuvoje šį principą įtvirtina Vystomojo bendradarbiavimo įstatymas.
Klimato ir aplinkos teisingumas
Klimato kaita yra ir socialinis, ir ekonominis klausimas. Sprendimai turi atspindėti bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę.
Lyčių lygybė ir įtraukus vystymasis
Finansavimas turi spręsti sisteminę lyčių nelygybę, investuojant į rūpybos ekonomiką, moterų švietimą, reprodukcines teises ir politinį dalyvavimą.
Demokratinis ir dekolonizuotas valdymas
Tarptautinės institucijos turi būti pertvarkytos taip, kad Globaliųjų Pietų šalys turėtų lygiavertį balsą. Tai būtina siekiant mažinti sisteminę nelygybę.
Vidaus išteklių mobilizavimas ir sąžiningas apmokestinimas
Lietuvos organizacijos ragina stiprinti:
- progresinius ir žaliuosius mokesčius,
- biudžeto skaidrumą,
- atvirą finansų valdymą.
Tai yra būtinos sąlygos, kad šalys galėtų savarankiškai finansuoti savo vystymosi tikslus.
Nuo BVP prie gerovės rodiklių
BVP nėra pakankamas rodiklis vertinti pažangą. Lietuvos organizacijos siūlo:
- naudoti gerovės, lygybės, įtraukties, ekologinio poveikio ir rūpybos darbo indikatorius,
- investuoti į statistikos sistemas,
- integruoti lyčių poveikio analizę į visus finansavimo sprendimus.
Politikos rekomendacijos Lietuvai ir ES
- Klimato finansavimas turi būti papildomas, o ne pakeisti vystomojo bendradarbiavimo lėšas.
- Reikia įsteigti nacionalinį tarpžinybinį koordinavimo mechanizmą vystomojo bendradarbiavimo nuoseklumui užtikrinti.
- Skatinti dalyvaujamąjį biudžetą ir socialinį dialogą Lietuvoje ir partnerių šalyse.
- Palaikyti JT skolos valdymo mechanizmo kūrimą ir skolos mainų už klimatą iniciatyvas.
- Integruoti lyčių poveikio analizę į visus finansavimo sprendimus.
- Vertinant projektų rezultatus naudoti gerovės ir lygybės rodiklius, o ne vien BVP.
- Aktyviai remti vietos NVO ir bendruomenes, kurios geriausiai supranta savo poreikius.
- Užtikrinti, kad finansavimas būtų orientuotas į socialinį ir klimato teisingumą.
- Investuoti į gebėjimų stiprinimą tiek Lietuvoje, tiek partnerių organizacijose.
Išvada
Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijos ragina šalies institucijas aktyviai dalyvauti formuojant FfD4 darbotvarkę ir siekti finansinės sistemos, kuri remiasi teisingumu, solidarumu ir lygybe. Tik bendradarbiaujant su pasauline bendruomene galima sukurti finansavimo modelį, kuris padeda žmonėms, o ne įtvirtina senas nelygybės struktūras.
