D. Trumpui paskebus apie naująją „gręžiam, vaikai, gręžiam“ (angl. „drill, baby drill“) strategiją ir vadinamąją JAV energetikos „nepaprastąją padėtį“, Lietuvos viešoji erdvė ėmė mirgėti antraštėmis, esą toks žingsnis naudos atneš ne tik Amerikai, Europos Sąjungai ir visam pasauliui, bet ir mūsų šaliai.
Trumpas užsimojo įvairiapusiškai skatinti iškastinio kuro industrijos plėtrą JAV, nusisukant žaliosios energetikos. Lietuvoje kai kurie žinomi komentuotojai po šių Trumpo veiksmų ėmė liaupsinti sprendimą didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą.
Tačiau turint galvoje tiek paties D. Trumpo neprognozuojamumą, tiek ir daugybę kitų globalios, europinės ir nacionalinės politikos nežinomųjų, džiaugtis dėl išaugusios suskystintųjų gamtinių dujų pasiūlos ar galbūt kažkada mažėsiančių degalų kainų dar gerokai per anksti. Kol kas D. Trumpo administracijos veiksmai energetikos politikos srityje kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Šiuo metu aiškiai ir užtikrintai galima pasakyti tik tiek, kad D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika bus sutelkta į maksimalų naftos ir gamtinių dujų gavybos didinimą, dėl ko atitinkamai lėtės atsinaujinančių išteklių energetikos ir kitų žaliųjų technologijų plėtra.
Taip pat užtikrintai galima teigti, kad tiek JAV, tiek ir globaliai klimato politikai tai, švelniai tariant, nežada nieko gero. Išskyrus šį faktą, ką nors tvirtai teigti apie ilgalaikes D. Trumpo energetikos politikos pasekmes, bent jau šiuo metu, sunku.
Prasilenkia su elementaria ekonomine logika
Elementari ekonominė logika suponuoja, jog, iškastinio kuro gavybai augant, o jo kainoms krentant ir pasiekus tam tikrą ribą, JAV kompanijoms tiesiog nebeapsimokėtų užsiimti iškastinio kuro išgavimu. Taigi, D. Trumpo dar rinkimų kampanijos metu duotas pažadas JAV sumažinti energijos kainas perpus kelia rimtų abejonių, o jei atvirai – tai net ir iššaukia šypseną.
Remiantis portalo „Euronews“ pateikiamais ekonomistų vertinimais, minimali naftos barelio kaina, už kurią jos gavyba JAV būtų pelninga, svyruoja nuo 45 iki 50 JAV dolerių arba nuo 38 iki 48 eurų. Tuo tarpu šiuo metu naftos barelio kaina yra apie 75 doleriai (72,50 euro).
Naftos kainą sumažinus perpus, ji būtų gerokai mažesnė už minėtą intervalą, o tai prasilenkia su ekonomine logika ir paprasčiausiai nėra pelninga. Be to, naftos ir gamtinių dujų išgavimas JAV jau šiuo metu siekia rekordines aukštumas, dėl ko ir vadinamoji „nepaprastoji padėtis“ JAV energetikoje gali būti traktuojama kaip elementarus efektingas viešųjų ryšių triukas, niekaip nesusijęs su situacija realiame pasaulyje.
Jei iškastinio kuro kainos, padidinus jo išgavimą, smarkiai nukristų, tai atgrasytų kompanijas nuo tolesnės gavybos, o pasiūlos trūkumas kainas skatintų ir vėl kilti, jau nekalbant apie tai, kad kitos šalys taip pat gali mėginti sumažinti bendrą pasiūlą ir padidinti kainas.
Tokia ekonomine logika paremta situacija taip pat kelia klausimų dėl D. Trumpo mėginimų užbaigti karą Ukrainoje, pasitelkiant spaudimą Rusijai per naftos kainas. Bet kokio spaudimo sėkmė priklausytų ir nuo kitų didžiųjų naftą eksportuojančių valstybių, kurios vargu ar sutiktų prarasti eksporto pajamas, mažindamos naftos kainą.
Dabartinis globalus galių balansas ir situacija iškastinio kuro rinkoje visiškai nebeprimena tos, kuri buvo būdinga devintajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui. Tuomet Ronaldo Reigano prezidentavimo laikais naftos kainos smuko žemiau 20 JAV dolerių už barelį, kas, kaip neretai tikima, sukrėtė Sovietų sąjungos iškastinio kuro eksportu grįstos ekonomikos pagrindus ir priartino jos žlugimą.
Ko iš tikrųjų siekia D. Trumpas?
D. Trumpas siekia ne tik JAV energetinės nepriklausomybės, bet ir energetinio dominavimo. Įtakingos ekspertų grupės „Bruegel“ analitikai įspėja, jog jei D. Trumpo pažadas JAV perpus sumažinti energijos (išteklių) kainas, didinant iškastinio gavybą, ir būtų įgyvendintas, dėl to ženkliai padidėtų ir taip reikšmingas ES ir JAV energijos kainų atotrūkis. Tai, savo ruožtu, dar smarkiau pakenktų ES pramonės konkurencingumui, kuris jau šiuo metu išgyvena, švelniai tariant, ne pačius geriausius laikus.
Italų ekonomisto, akademiko ir buvusio Europos Centrinio Banko prezidento Mario Draghi (Marijaus Dragio) parengtoje ES konkurencingumo ataskaitoje skelbiama, jog jau šiuo metu Europos kompanijos už elektrą moka du ar tris kartus daugiau nei JAV, o gamtinių dujų kainos yra 4-5 kartus didesnės.
Šį kainų skirtumą lemia ne tik energijos išteklių trūkumas, bet ir fundamentalios fragmentuotos Europos energijos rinkos problemos, kuomet rinkos taisyklės neleidžia išnaudoti visos atsinaujinančių išteklių energijos teikiamos naudos, kuri galėtų atsispindėti energijos sąskaitose (na, o iškastinio kuro įmonės kraunasi pasakiškus pelnus).
Taigi, kaip pažymi tiek pats M. Draghi, tiek „Bruegel“ analitikai, vienintelis struktūrinis aukštų ES energijos kainų problemos sprendimas yra perėjimas prie dekarbonizacijos ir žaliųjų technologijų.
M. Draghi konkurencingumo ataskaitoje, kuri laikoma strateginiu ES dokumentu ir atspirties tašku fundamentalios reikšmės reformoms, taip pat pabrėžiama būtinybė tęsti jau pradėtą ES elektros rinkos reformą, siekiant užtikrinti, kad dekarbonizacijos nauda tiesiogiai pasiektų vartotojus. Taip pat siūloma stiprinti europinę pramonės politiką švarių technologijų, atsinaujinančių išteklių energetikos ir elektrinių transporto priemonių srityse. Globaliam dominavimui sparnus pakėlęs JAV prezidentas pats norėtų valdyti visus svertus, kurie tarnautų ne Europos, o JAV ekonomikos klestėjimui.
ES taisyklės D. Trumpui nepatiks
„Bruegel“ ekspertų teigimu, D. Trumpo iškastinio kuro darbotvarkė viso labo atstovauja savanaudiškus „Amerika – pirmiausia“ interesus, todėl jo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ES lyderių turėtų būti laikomas reikšmingu postūmiu ne užgniaužti žaliąjį kursą, o su dar didesne jėga įgyvendinti jau pradėtą europinę klimato ir energetikos strategiją.
Ši strategija – žaliasis kursas – atitinka ne D. Trumpo, o pačios Europos ekonominius interesus dėl mažiausiai trijų priežasčių. Anot „Bruegel“ analitikų, šios priežastys apima klimato krizės, be žalos aplinkai, jau šiuo metu nešančios milžiniškus finansinius nuostolius, valdymą; ES pramonės konkurencingumo ir ekonominio/energetinio atsparumo didinimą; bei galimybes švarių technologijų eksportui, kurio reikšmė – ypač jei iš šios srities trauktųsi JAV – ilgainiui dar labiau išaugs.
Iškastinio kuro importas iš JAV taip pat gali susidurti su iššūkiais, kylančiais dėl ES reguliacinių normų.
2027 metais ES įsigalios taisyklės, pagal kurias valstybės narės pradės taikyti baudas kompanijoms, importuojančioms naujų metano emisijų standartų neatitinkantį kurą, dėl ko šių standartų nesilaikančioms JAV kompanijoms būtų taikomi papildomi mokesčiai.
Remiantis portalu „Politico“, šios taisyklės, sukurtos bendradarbiaujant su Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, nebus priimtinos D. Trumpui, kuris jas greičiausiai traktuos kaip ES tarifus JAV eksportui.
Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen portalui „Politico“ teigė, jog minėtos taisyklės tiesiogiai palies amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų importą, ir šiuo atveju jokios išimtys neplanuojamos. Be kita ko, nuo 2026 metų ES taip pat bus taikomas vadinamasis pasienio anglies dioksido mokestis (angl. CBAM) už pagrindinių ES standartų neatitinkančių taršių prekių, tokių kaip plienas ir trąšos, importą.
Visa tai akivaizdžiai nepatiks D. Trumpui, taigi, šiuo atveju Europai arba ir vėl teks lipti ant to paties grėblio, pataikaujant stambiam energijos išteklių tiekėjui, kaip jau buvo nutikę su Vladimiru Putinu ir rusiškomis gamtinėmis dujomis, arba balansuoti, siekiant išvengti tarifų karų bei konfrontacijos su D. Trumpu. O balansuoti, atsižvelgiant į dabartinę jo politiką ir lyderystės stilių, tikrai nebus paprasta.
Lošiama ekonominio šantažo korta
Derybose su partneriais Europoje D. Trumpas jau metė ekonominio šantažo kortą, pareiškęs, kad jei ES nenori susidurti su skausmingais tarifais prekybai, „vienas dalykas, kurį ji gali padaryti kuo greičiau“ – pirkti iš JAV energijos išteklius. Be to, Europa „privalo padengti savo didžiulį [energijos išteklių] deficitą, iš Jungtinių Valstijų dideliais kiekiais pirkdama […] naftą ir dujas“ – priešingu atveju, vėlgi, grasinama ekonominiu spaudimu.
„Nediplomatiška diplomatija“, imperatyvus tonas ir ekonominis šantažas jau tampa D. Trumpo pamėgta praktika – neseniai jis pareiškė apie planus perimti Danijos kontroliuojamą Grenlandijos salą, valdyti Panamos kanalą ir net prie JAV prisijungti Kanadą, tam tikrais atvejais neatmetant ekonominės ar net karinės prievartos panaudojimo.
Ši praktika kuria itin pavojingą precedentą, grąžinantį pasaulį į silpnesnių šalių ir jų išteklių išnaudojimu bei prievarta grindžiamo kolonializmo laikus, o taip pat destabilizuoja tarptautinę sistemą, kelia nereikalingas įtampas bei pamina tarptautinės teisės principus.
Todėl prieš puolant džiaugtis dėl „galbūt“, „kada nors“ keliais procentais Lietuvoje pigsiančių degalų, derėtų įvertinti agresyvios D. Trumpo vykdomos politikos pasekmes globaliam klimato kaitos stabdymo režimui, atsinaujinančių išteklių energetikos, elektromobilių plėtrai bei inovacijoms žaliųjų technologijų srityje. Svarbiausia – turime atsižvelgti į tokios politikos poveikį teisės viršenybe grįstai pasaulio tvarkai, JAV santykiams su sąjungininkais ir visos tarptautinės sistemos stabilumui. Priėmus domėn šiuos fundamentalius faktorius, trumpalaikis naivus džiaugsmas dėl neva pigesnio iš JAV plūstančio kuro gali baigtis rimtu susirūpinimu apie ilgalaikes pasekmes.
Dr. Aistė Pikšrytė, europinės politikos analitikė, Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas
Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“. „Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Plačiau apie projektą ŽALINK>>
