Įsibėgėjanti bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo reforma, pristatyta augant ūkininkų spaudimui mažinti biurokratiją, tęsia sistemingą Europos Sąjungos aplinkosaugos standartų silpninimą, ne itin sėkmingai mėginant suderinti europinius klimato ir aplinkosaugos europinius įsipareigojimus su ūkininkų interesais.
Naujuoju žemės ūkio politikos supaprastinimo paketu oficialiai siekiama sumažinti biurokratijos naštą ūkininkams, kartu išlaikant dėmesį Europos Žaliajam kursui. Tačiau reforma kelia nemažai diskusijų dėl aplinkosaugos standartų menkinimo ir demonstruoja įtampas tarp pragmatinių žemės ūkio sektoriaus ir jį proteguojančių politikų interesų bei ilgalaikių klimato ir aplinkosaugos tikslų, o kartu – ir viso Žaliojo kurso tęstinumo.
Nors Europos Komisija oficialiai deklaruoja paramą tvariam ūkininkavimui, kartu išlaikant dėmesį ir stiprinant atsparumą klimato krizei, siūlomos priemonės neskatina ar netgi stabdo ilgalaikius struktūrinius pokyčius bei kelia grėsmę ES klimato ir aplinkosaugos politikai.
Pavojingas precedentas
Naujausias biurokratijos mažinimo paketas – jau ne pirmas bandymas reformuoti ES bendrąją žemės ūkio politiką, sistemingai silpninant aplinkosauginius standartus. Artėjant 2024 metų Europos Parlamento rinkimams, visoje ES buvo galima stebėti gerai organizuotą prieš Žaliąjį kursą nukreiptą ūkininkų protestų bangą – siekiant užsitikrinti pastarųjų palaikymą rinkimuose mažiau nei per mėnesį be jokių viešųjų debatų ir tinkamo įvertinimo ES „prastumta“ esminė bendrosios žemės ūkio politikos reforma dėl sąlygų, skirtų ūkininkavimo subsidijoms gauti, pakeitimų, reikšmingai susilpninant anksčiau galiojusius aplinkosauginius standartus.
Sprendimą dėl šios reformos siekiant priimti dar praeitą kadenciją, dėl pakeitimų Europos Parlamente balsuota ypatingos skubos tvarka. Nors proceso skuba buvo teisinama „krizine“ situacija, nebuvo pateikta jokio krizės apibrėžimo – dar daugiau, Europos Komisija neatliko privalomo klimato poveikio vertinimo, kas paprastai yra automatiškai traktuojama kaip europinės teisės pažeidimas. Tiek konservatoriai, tiek liberalai, tiek socialdemokratai prieš priimant sprendimą Europos Parlamente netgi nebuvo linkę diskutuoti dėl pakeitimų turinio.
Šis faktinis aplinkosaugos dėmens pašalinimas iš bendrosios žemės ūkio politikos sukūrė gana pavojingą precedentą atšaukinėti europines aplinkosaugines normas. Tokia praktika ne tik kenkia pačiam europinių sprendimų priėmimo procesui, bet ir diskredituoja ES vaidmenį sprendžiant klimato bei gamtos krizes. Rengiant naująjį žemės ūkio politikos supaprastinimo paketą, Komisija ir vėl neatliko poveikio analizės, vietoje kurios buvo vertinamas tik „administracinių sąnaudų mažinimas“, argumentuojant „skubiu poreikiu pateikti sprendimus nustatytoms problemoms spręsti“.
Prieštarauja ES sutartims
Reforma siekiama atsisakyti prievolės bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus suderinti su naujais aplinkosaugos ir klimato teisės aktais. Iš esmės tai reiškia, kad nacionaliniai planai neprivalės būti suderinti su Gamtos atkūrimo reglamentu ar būsima Dirvožemio stebėsenos direktyva. Tai ne tik tiesiogiai prieštarauja Komisijos deklaruojamiems siekiams skatinti tvarų ūkininkavimą, bet ir kelia rimtą pavojų Žaliojo kurso tęstinumui. Europos aplinkos biuras konstatuoja, kad toks žingsnis prieštarauja ES sutartyse nustatytam reikalavimui užtikrinti, jog tvarumo tikslai būtų integruoti į visas ES politikos sritis.
Komisija siūlo net dvigubai padidinti leistiną nuolatinių pievų mažinimo ribą, neatsižvelgiant į tai, kad pievų naikinimas gali atsiliepti patiems ūkininkams, kadangi ES net 70 proc. dirvožemio yra prastos būklės, o pievos apsaugo dirvožemį nuo erozijos. Durpynų ir pelkių apsaugos srityje valstybėms narėms siūloma taikyti jų nacionalinius teisės aktus ir subsidijuoti ūkininkus už jų laikymąsi. Tačiau tai reikštų, jog viešieji finansai būtų naudojami vien tik įstatymų laikymuisi, kas prieštarauja principui, jog viešasis finansavimas turėtų būti skiriamas už veiklas, viršijančias privalomuosius reikalavimus. Valstybėms narėms taip pat siūloma leisti pačioms nusistatyti, kas laikytina vandens telkiniais – tokia laisva apibrėžimo interpretacija reiškia, kad dėl to gali nukentėti kai kurių jų apsauga.
Užuot stiprinusi ūkininkų gebėjimą prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių, Komisija taip pat siekia sukurti aplinkosauginiams reikalavimams apeiti skirtas išimtis, leidžiant nukrypti nuo aplinkosaugos standartų ir siūlant papildomas išmokas po stichinių nelaimių. Tai silpnina ir taip ribotas stichinių nelaimių prevencijos priemones bei kelia rimtą pavojų, kad žemės ūkio sektorius nebus pajėgus adaptuotis prie klimato kaitos padarinių. Nuo tam tikrų aplinkosauginių taisyklių taip pat numatoma atleisti smulkius ūkininkus – nors tai galėtų sumažinti biurokratiją ir palengvinti administracinę naštą, šiuo atveju kyla lygiateisiškumo principo bendrojoje rinkoje pažeidimo grėsmė, aplinkosauginių standartų laikymąsi paverčiant selektyviu.
Ilgalaikis ūkių stabilumas – tik per standartų stiprinimą, o ne silpninimą
Naujasis paketas susilaukė stiprios pilietinės visuomenės kritikos – net 60 nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių – Pasaulio gamtos fondas (WWF), „Greenpeace“ Europos padalinys, „BirdLife“ Europos ir Centrinės Azijos padalinys, „Client Earth“, „Agroecology Europe“, Europos aplinkos biuras ir kt., išplatino pareiškimą, kuriame reikalaujama stiprinti žemės ūkio atsparumą klimato, biologinės įvairovės bei taršos krizėms, ir įspėjama, kad tęsiant tokias ydingas teisėkūros praktikas, šios krizės tik gilės.
Pareiškime pabrėžiama, kad daugelis problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai, priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai ir turi būti sprendžiamos nacionaliniu lygiu – tuo tarpu mažinant biurokratijos naštą ūkininkams, svarbiausia suderinti ataskaitų teikimo procesus, skaitmenizuoti sistemas ir aiškiai bei veiksmingai komunikuoti taisykles, užtikrinant tinkamą jų įgyvendinimą.
Nevyriausybinės organizacijos Europos Komisiją ragina sugriežtinti investicinės paramos taisykles, kad ji iš tiesų skatintų perėjimą prie tvaraus žemės ūkio ir prisidėtų prie ūkininkų atsparumo stiprinimo, ir susieti bendrosios žemės ūkio politikos išmokas su pamatuojamais rezultatais, kad finansinė parama būtų nukreipta į praktikas, veiksmingai sprendžiančias aplinkosaugos krizes. Pareiškime taip pat raginama didinti ekologinėms schemoms skiriamą tiesioginių išmokų dalį, stiprinti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu ir kt.
Pareiškimo autoriai taip pat pabrėžė, kad tik aplinkosauginių standartų stiprinimas ir parama tvariam ūkininkavimui užtikrins ilgalaikį ūkininkų atsparumą ir maisto saugumą ES – tuo tarpu aplinkosaugos standartų silpninimas ar visiškas pašalinimas iš bendrosios žemės ūkio politikos yra žalingas tiek ūkininkams, tiek visuomenei, tiek pačiai žemės ūkio politikai, menkinant jos teisinį pagrindą, todėl šių standartų išlaikymas būtinas siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ES ūkininkams ir išvengti tolesnio politikos nacionalizavimo.
Pradėtas tyrimas
Dėl sistemingo bendrosios žemės ūkio politikos aplinkosauginių standartų silpninimo nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos dar pernai kreipėsi į Europos ombudsmeno instituciją. Organizacijos „ClientEarth“ ir „BirdLife“ išreiškė susirūpinimą dėl skaidrumo, nepakankamo konsultavimosi su pilietine visuomene ir įrodymais grįsto sprendimų priėmimo reikalavimų neatitikimo. Organizacijos taip pat tvirtina, kad Komisija pažeidė savo teisinę pareigą pagal ES Klimato įstatymą, nes neįvertino, ar bendrosios žemės ūkio politikos reformos pasiūlymas atitinka europinius klimato tikslus.
Atsižvelgiant į šį kreipimąsi, dėl Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymų buvo pradėtas tyrimas, kurio metu Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Komisijai pateikė klausimus, ar teikdama šiuos pasiūlymus ji rėmėsi konkrečiais įrodymais, ar Komisija turi vidines procedūras, pagal kurias nusprendžia, kada galima netaikyti poveikio vertinimo reikalavimų skubiems teisės aktų pasiūlymams, kodėl nebuvo konsultuotasi su platesniu suinteresuotų šalių ratu, o tik su keturiomis ūkininkų organizacijomis, nors konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis prievolė yra aiškiai įtvirtinta pačios Komisijos nusistatytose taisyklėse, ir kt.
Tyrime taip pat analizuojama, kaip Komisija įvertino savo pasiūlymų atitikimą ES klimatui neutralumo tikslams. Nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad toliau silpninant jau ir taip nepakankamus aplinkosaugos reikalavimus, bus dar labiau pakirstas bendrosios žemės ūkio politikos teisėtumas, ypač dabartinėmis sąlygomis, kuomet viešųjų finansų ištekliai yra riboti. Galiausiai, naujoji bendrosios žemės ūkio politikos reforma ignoruoja ES klimato ir tvarumo tikslus, taip skatinant teisinį neapibrėžtumą ES, kurioje teisės viršenybė yra įtvirtinta kaip vienas iš pamatinių Sąjungos principų.
Nuotrauka Nikolett Emmert / Unsplash.com.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).
„Klimato reporteriai“ – tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nesiekianti pelno, nevyriausybinių organizacijų įsteigta pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
