Lapkričio 10–19 dienomis Nairobyje įvyko tarpvyriausybinės derybos dėl Jungtinių Tautų (JT) mokesčių konvencijos. Jose pasaulio šalys svarstė, kaip pakeisti globalią mokesčių sistemą, kad ji būtų socialiai teisingesnė, tvaresnė ir skaidresnė.
Derybose daugiausia kalbėta apie sąžiningą apmokestinimą, šalių bendradarbiavimą, tarpusavio pagalbą, pelno perkėlimo ir mokesčių vengimo bėdas, ginčų sprendimą bei prevenciją, tvarų vystymąsi. Šios problemos ypač skaudžiai paliečia besivystančios ekonomikos – dažnai apibendrintai vadinamų Globaliais Pietumis – šalis.
Pastangos sukurti tarptautinę mokesčių konvenciją vyksta jau seniai. Jos remiasi 2015 m. Adis Abebos darbotvarke, kurioje pabrėžta būtinybė stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir kurti įtraukesnę sistemą. Tačiau Nairobio derybos žymi lūžio tašką – šis procesas tampa ne tik technine reforma, bet ir platesne kova dėl mokesčių teisingumo visame pasaulyje.
Kelias į teisingesnę globalią mokesčių sistemą
Oficialus derybų procesas dėl JT Mokesčių konvencijos prasidėjo 2022 metų gruodį, kai buvo įsteigtas Tarpvyriausybinis derybų komitetas. Jo užduotis – parengti Konvencijos projektą, kuris nustatytų bendras taisykles, kaip šalys turėtų bendradarbiauti mokesčių srityje. 2024 metų pabaigoje komitetas patvirtino darbo planą, kuriame aiškiai apibrėžta, kada ir kokiomis temomis bus tariamasi.
Vienas svarbiausių klausimų – pajamų iš tarptautinių paslaugų apmokestinimas. Paprastai mokesčius rinkdavo ta šalis, kurioje įsikūrusi paslaugas teikianti įmonė. Tačiau šiandien, kai paslaugos teikiamos internetu visame pasaulyje, toks modelis nebeatspindi realybės. Todėl kyla klausimas – kokios šalys turėtų turėti teisę į tuos mokesčius?
Šių metų vasarį Niujorke vykusioje Tarpvyriausybinio derybų komiteto sesijoje buvo įtrauktas dar vienas svarbus klausimas – kaip spręsti mokestinius ginčus tarp valstybių. Tokių ginčų daugėja, nes tarptautinių sandorių skaičius nuolat auga. Dabartiniai sprendimo būdai dažnai yra lėti, brangūs ir reikalauja didelių administracinių pajėgumų, kurių mažesnių pajamų šalys paprasčiausiai neturi. Todėl siūloma daugiau dėmesio skirti prevencijai – užkirsti kelią ginčams dar prieš jiems iškylant.
Prabangos mokestis? Tai – realu
Teisingo apmokestinimo kontekste svarbu paminėti ir šių metų vasarą Ispanijoje vykusią ketvirtąją JT vystymosi finansavimo konferenciją, FfD4 (angl. Finance for Development), dar vadinamą Sevilijos forumu. Joje buvo kalbama apie didžiausius pasaulio finansų sistemos iššūkius ir tai, kokių pokyčių joje reikia. Pagrindinis tikslas – padėti besivystančios ekonomikos šalims, kurios dažnai įstringa skolų krizėse, užtikrinti joms galimybę gauti finansavimą, skatinti tvarias investicijas ir bendradarbiavimą. Paprastai tariant, buvo ieškoma būdų, kaip pasaulio ekonomika galėtų veikti sąžiningiau, kad Globalių Pietų šalys turėtų daugiau galimybių augti, o jų gyventojai jaustųsi oriai.
Baigiamajame konferencijos dokumente pasaulio lyderiai sutarė, kad tarptautinė finansų sistema turi būti reformuota. Globalių Pietų šalims reikia teisingesnio atstovavimo tarptautinėse institucijose ir palankesnių skolinimosi sąlygų, kad jos nebūtų spaudžiamos skolų naštos. Įdomus sprendimas – valstybių koalicijos pasiūlymas įvesti solidarumo mokestį už privačius, prabangius lėktuvų skrydžius. Tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai itin turtingi žmonės būtų apmokestinami globaliu mastu už tokias prabangos paslaugas. Pavyzdžiui, paprastas žmogus kasdien moka PVM už duoną, o milijardierius už skrydį privačiu lėktuvu dažnai nemoka nieko – būtent šią nelygybę forumas siekė ištaisyti.
Nauji mokesčių teisingumo kontūrai
Tuo tarpu derybų dėl JT Mokesčių konvencijos metu Nairobyje daugiausia kalbėta apie tai, kas turi teisę rinkti mokesčius iš didelių užsienio korporacijų. Buvo svarstoma, kaip surinkti sąžiningus mokesčius, bet kartu neprarasti investicijų ir neužkrauti dvigubos naštos paprastiems žmonėms. Aptarti ir tokie klausimai kaip pinigų slėpimas, vengimas bei neteisėti finansiniai srautai.
Jau pirmomis dienomis šalys aptarė, kaip turėtų būti apmokestinamos paslaugos, teikiamos tarp skirtingų valstybių. Be to, šalys susitarė, kad būtina numatyti galimybę ateityje įtraukti papildomus klausimus. Tarp jų – skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas (pavyzdžiui, kai elektroninės prekybos platformos uždirba iš pardavimų įvairiose šalyse), kova su neteisėtais finansiniais srautais, itin turtingų žmonių apmokestinimas (pavyzdžiui, už prabangaus nekilnojamojo turto sandorius). Diskutuota ir apie aplinkosaugos iššūkius, informacijos dalijimąsi ir tarpusavio pagalbą mokesčių srityje.
Kaip reformuoti globalią sistemą?
Šiandien pasauliui labiau nei bet kada reikia pinigų tvariam vystymuisi – tai reiškia lėšas švietimui, sveikatai, švariam vandeniui, kovai su klimato krize. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija perspėja: tarptautinė pagalba mažėja. Tai reiškia, kad milijonai žmonių gali likti be būtiniausių paslaugų, o šalys, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato krizės, turės didžiausią naštą ją spręsti savo jėgomis.
Pasaulinė ekonominė nelygybė ir Globalių Pietų skolų našta yra visų pirma siejamos su kolonializmu. Ši gili istorinė neteisybė – ilgalaikių nelygiaverčių mainų, išnaudojimo ir nesąžiningų prekybos taisyklių rezultatas. Deja, bet turtingos Šiaurės valstybės ir didelės korporacijos vis dar diktuoja taisykles, o buvusios kolonijos išlieka priklausomos.
Tas pats galioja ir mokesčių klausimams: dabartinė sistema dažnai palanki galingiesiems, bet ne silpnesniems. Todėl ji turi būti reformuota – kad būtų teisingesnė, tvaresnė ir skaidresnė. Be tokios mokesčių reformos nebus įmanoma pritraukti pakankamai lėšų kovai su klimato krize ir užtikrinti, kad pasaulio vystymasis būtų teisingas visiems. Tam būtinas bendras darbas – tiek turtingų, tiek skurdesnių šalių, organizacijų, verslo ir pilietinės visuomenės.
Oxfam nuotrauka.
Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė”.