Spalio mėn. šviežiai paskelbtas „Global Tipping Points Report 2025“ („Pasaulinis lūžio taškų pranešimas 2025“) žymi istorinį momentą – pasaulis oficialiai pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką (angl. tipping point). Mokslininkai patvirtina, kad prasidėjo masinis šiltųjų vandenų koralų rifų nykimas, o tai kelia grėsmę ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir milijardui žmonių, kurių gyvenimas priklauso nuo šių rifų.
Pranešimą parengė Ekseterio universitetas (JK) kartu su tarptautiniais partneriais, įskaitant Stokholmo atsparumo centrą. Jame dalyvavo 160 mokslininkų iš 87 institucijų 23 šalyse.
Koralų rifai – pirmoji auka
Šiltųjų vandenų koralų rifai, kurie palaiko ketvirtadalį visos jūrų gyvybės ir yra gyvybiškai svarbūs beveik milijardui žmonių, pasiekė savo klimato lūžio tašką. Mokslininkai fiksuoja plataus masto nykimą (angl. dieback), o jei pasaulinis atšilimas nebus sustabdytas, koralų rifai, kokius juos pažįstame, išnyks. Vis dėlto tam tikros mažos jų dalys gali išlikti – jos turi būti saugomos kaip gyvybiškai svarbios ekosistemų prieglaudos.
Profesorius Timas Lentonas iš Ekseterio universiteto Globalių sistemų instituto pabrėžia, kad žmonija artėja prie daugybės Žemės sistemų lūžio taškų, kurie gali negrįžtamai pakeisti mūsų pasaulį. Tai reikalauja neatidėliotinų ir precedento neturinčių veiksmų iš šiemet gruodžio mėnesį Brazilijoje vyksiančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP30) lyderių ir politikos formuotojų visame pasaulyje.
Grėsmė kitoms planetos sistemoms
Be koralų rifų, pranešime įspėjama apie artėjantį kitų katastrofiškų lūžio taškų pasiekimą: tirpstančias ledynų dangas (angl. ice sheets), Amazonės atogrąžų miškų nykimą (angl. rainforest dieback) ir svarbių vandenyno srovių (angl. ocean currents) žlugimą. Šie procesai gali sukelti grandinines krizes, paveikiančias visą planetą ir žmoniją.
WWF-JK (World Wide Fund for Nature) vyriausio mokslinio patarėjo dr. Miko Bareto teigimu, tai, kad koralų rifai peržengia savo šiluminį lūžio tašką (angl. thermal tipping point), yra tragedija gamtai ir žmonėms, kurie iš jų gauna maistą ir pajamas. „Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų dabar, prarasime ir Amazonę, ir ledynus, ir vandenynų sroves – tai būtų katastrofa visai žmonijai.“
Pozityvūs lūžio taškai – vilties ženklas
Nepaisant grėsmingos situacijos, pranešime pažymima ir teigiamų pokyčių galimybė. Kai kurios sritys jau pasiekė vadinamuosius pozityvius lūžio taškus (angl. positive tipping points): saulės fotovoltinės energijos ir vėjo energijos plėtra, elektromobilių, baterijų ir šilumos siurblių naudojimas sparčiai auga. Tai rodo, kad koordinuota politika gali paskatinti transformacinius pokyčius visose visuomenės srityse.
„Matome spartų progresą kai kuriose srityse, bet turime veikti greičiau ir ryžtingiau, kad išnaudotume pozityvių lūžio taškų galimybes. Tik taip galime sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir nukreipti pasaulį nuo katastrofos link tvarios ateities“, – sako profesorius Lentonas.
Socialinis teisingumas – esminė transformacijos dalis
Pranešime pabrėžiama, kad klimato lūžio taškai glaudžiai susiję su socialiniu teisingumu ir žmogaus teisėmis. Teigiama, kad neįmanoma išspręsti klimato krizės išlaikant tas pačias neteisingumo ir priespaudos sistemas, kurios ją sukėlė. Reikia gilesnių, teisingesnių sprendimų, leidžiančių kurti tvarią ateitį žmonėms ir planetai.
Artėjant COP30 konferencijai Brazilijoje, mokslininkai ragina pasaulio lyderius įtraukti lūžio taškų mokslą į valdymo, ekonominio planavimo ir prisitaikymo politiką. Pasak dr. Manjanos Milkoreit iš Oslo universiteto, lūžio taškai kelia unikalius valdymo iššūkius, reikalaujančius naujovių ir esamų institucijų reformų.
Šaltinis: Stokholmo atsparumo centras (Stockholm Resilience Centre).
Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
