Kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti dėl kito asmens veiksmų arba neveikimo patirtą žalą. Verslininkui netinkamai vykdant su vartotoju sudarytą sutartį, vartotojas įgyja teisę pasinaudoti įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį – reikalauti nekokybišką prekę pakeisti kokybiška). Tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo pažeistų teisių gynybos būdų taikymas neatima iš vartotojo teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Pavyzdžiui, vartotojas gali nutraukti sutartį, jei verslininkas netinkamai ją vykdė ir sutarties įvykdymas prarado prasmę bei tuo pačiu reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.
Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda iš sutarties pažeidimo ar nevykdymo fakto, o deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas – padaryta žala (pavyzdžiui, sukeltas neigiamas poveikis sveikatai).
Sutartinės civilinės atsakomybės sąvoka numatyta Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje. Tai – turtinė prievolė, kuri atsiranda netinkamai vykdant sutartį, kai viena sutarties šalis turi teisę reikalauti atlyginti dėl to patirtus konkrečius nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tuo tarpu deliktinė atsakomybė kiltų, jei vartotojo turtui ar sveikatai žala būtų padaryta netinkamos kokybės, nesaugiais produktais ar paslaugomis. Tokiu atveju, žalos atlyginimo mechanizmas nustatytas specialiose taisyklėse (CK 6.292–6.300 str.).
Reikalavimas atlyginti žalą, kaip papildoma teisių gynimo priemonė
Sutartinė civilinė atsakomybė yra papildoma priemonė, kuri gali būti taikoma kartu su kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Reikalauti atlyginti nuostolius vartotojas gali, jei egzistuoja būtinos civilinės atsakomybės prielaidos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.246, CK 6.247, CK 6.249 str.). Verslininkas laikomas stipresne sutarties šalimi, todėl sutartinė atsakomybė jam kyla be kaltės (t. y. nereikia įrodyti verslininko kaltės, atsakomybė jam yra taikoma už nuostolių padarymą) (CK 6.256 str. 4 d.).
Vartojimo sutarties atveju, neteisėtais veiksmais būtų laikomas sutarties visiškas neįvykdymas arba netinkamas vykdymas, kitaip tariant, visi atvejai, kai sutarties šalis negautų, ko pagrįstai tikisi (pavyzdžiui, būtų praleistas sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas ir papildomas terminas nebūtų nustatytas). Civilinė atsakomybė būtų taikoma, jei dėl netinkamo prievolės įvykdymo vartotojas patyrė konkrečius nuostolius (žalą) ir atsiradę nuostoliai yra kitos sutarties šalies elgesio rezultatas (priežastinis ryšys).
Svarbu žinoti, kad nuostoliai yra išreiškiami pinigų suma, kuria yra kompensuojami dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų patirti turtiniai praradimai. Nukentėjęs vartotojas turi pareigą nurodyti, kokią žalą patyrė bei pagrįsti patirtų nuostolių dydį.
Neturtinės žalos atlyginimas
Be turtinės, gali būti atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str.). Neturtinės vertybės (pavyzdžiui, garbė, orumas, asmens privatus gyvenimas, sveikata ar gyvybė) neturi ekonominės išraiškos, todėl neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios vertės įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Sprendžiant šį klausimą, reikia atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus: 1) padarytos neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.