Eismo spūstys tampa vis didesniu iššūkiu miestams visame pasaulyje. Kai kurios savivaldybės imasi aktyvių veiksmų, siekdamos sumažinti transporto srautą ir oro taršą. Viena iš efektyviausių priemonių – spūsčių mokesčiai, kurie veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose miesto zonose kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones, keliauti kitu metu arba visai atsisakyti kelionės automobiliu.
Surinktos lėšos dažnai skiriamos viešojo transporto plėtrai, kelių infrastruktūros gerinimui ar kitų su transportu susijusių mokesčių mažinimui. Nors tokie sprendimai iš pradžių sulaukia gyventojų pasipriešinimo, ilgainiui jų palaikymas didėja. Pavyzdžiui, Londone 2003 m. įvedus spūsčių mokestį, iš pradžių jam nepritarė 43 proc. gyventojų, tačiau po kelių mėnesių palaikymas išaugo iki daugiau nei 70 proc.
Spūsčių mokesčiai jau taikomi daugelyje pažangių pasaulio miestų. Singapūras buvo vienas pirmųjų – dar 1975 m. mieste pradėta apmokestinti įvažiavimą į centrinę dalį. Per kelis mėnesius eismas sumažėjo 20 proc. Vėliau sistema buvo modernizuota: nuo 1998 m. mokesčiai automatiškai koreguojami pagal vietą, laiką, transporto priemonės tipą ir realų eismo intensyvumą.
Londone spūsčių mokestis įvestas 2003 m., kai kelionės mieste tapo lėtesnės nei prieš automobilių atsiradimą. Po įvedimo eismas sumažėjo 30 proc., o autobusų greitis padidėjo 6 proc. Gyventojų palaikymas programai išaugo ženkliai.
Stokholmas 2006 m. pradėjo taikyti mokestį verslo centre. Pradžioje jį palaikė mažiau nei 40 proc. gyventojų, tačiau po metų referendume dauguma pritarė, kad programa taptų nuolatine. Miestas investavo į viešąjį transportą – įsigijo 197 naujus autobusus, įsteigė 16 naujų maršrutų ir išplėtė esamas paslaugas. Kintami mokesčiai taikomi pagal paros laiką. Panaši sistema veikia ir Geteborge.
Milanas 2008 m. pradėjo apmokestinti transporto priemones pagal jų išmetamų teršalų kiekį, o 2012 m. įvedė spūsčių mokestį darbo dienomis tam tikru laiku. Per dvejus metus eismas centrinėje zonoje sumažėjo 28 proc., CO₂ emisijos – 35 proc., o sužeidimų skaičius eismo įvykiuose – daugiau nei 26 proc.
Niujorkas 2025 m. tapo pirmuoju JAV miestu, įvedusiu spūsčių mokestį transporto priemonėms, įvažiuojančioms į Manheteną žemiau 60-osios gatvės. Po pusmečio transporto srautas sumažėjo, autobusai tapo greitesni, o spūstys sumažėjo ne tik Manhetene, bet ir Bronkse (10 proc.) bei 12 aplinkinių savivaldybių (14 proc.). Pajamos iš rinkliavų skiriamos viešojo transporto plėtrai.
Remiantis „TomTom“ spūsčių indeksu, 2024 m. vilniečiai kamščiuose praleido vidutiniškai 113 valandų, kauniečiai – 72, klaipėdiečiai – 61. Palyginimui, Singapūre šis rodiklis siekė 63 val., Stokholme – 69, Milane – 100, Niujorke – 98 val., o Londone – tiek pat, kiek Vilniuje – 113 valandų.
Šie duomenys rodo, kad spūsčių mokesčiai gali būti veiksminga priemonė ne tik mažinant eismą, bet ir gerinant gyvenimo kokybę miestuose. Vis daugiau savivaldybių svarsto šią galimybę kaip būdą spręsti augančias transporto problemas.
Parengta pagal VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją. Nuotrauka Unsplach.com.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
