Spalio pradžioje tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė naują EAT-Lancet komisijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė maisto sistema turi būti iš esmės pertvarkyta, siekiant sumažinti spaudimą planetos riboms ir išvengti milijonų mirčių. Ataskaita „EAT-Lancet 2025“ rodo, jog penkios iš septynių jau peržengtų planetos ribų (angl. planetary boundaries) yra tiesiogiai susijusios su maisto gamyba ir vartojimu.
Komisiją sudarė mokslininkai iš mitybos, klimato, sveikatos, ekonomikos ir žemės ūkio sričių. Tarp pagrindinių autorių – Stokholmo atsparumo centro direktorė Line Gordon, kuri pabrėžia, kad teisingumas yra ne tik tikslas, bet ir būtina sąlyga pokyčiams įgyvendinti.
Ataskaita atnaujina vadinamąją „planetos sveikatos dietą“ (angl. planetary health diet), kuri, pasak tyrėjų, galėtų perpus sumažinti maisto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kasmet išgelbėti iki 15 mln. gyvybių. Dieta siūlo daugiau augalinio maisto – pilno grūdo produktų, ankštinių augalų, vaisių, daržovių ir riešutų – bei mažiau gyvūninės kilmės produktų, ypač raudonos mėsos.
Komisijos skaičiavimai rodo, kad norint pereiti prie tokios mitybos, pasaulinė ankštinių augalų gamyba turėtų išaugti iki 190 proc., daržovių – 42–48 proc., o gyvūninės kilmės produktų gamyba turėtų sumažėti 22–27 proc.
Pasak Johan Rockström, ši ataskaita aiškiau nei bet kada anksčiau parodo, kaip galima išmaitinti augančią pasaulio populiaciją neperžengiant planetos ribų. Jis pabrėžia, kad tai ne tik sveikatos ar klimato klausimas – tai galimybė sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir sukurti teisingesnę maisto sistemą.
Norint pasiekti tokią transformaciją, reikės greitų politinių sprendimų, pokyčių vartotojų įpročiuose ir pasaulinių finansinių paskatų, kurios remtų teisingas ir tvarias sistemas. Mokslininkai pažymi, kad tam būtina drąsi politinė lyderystė, aktyvus verslas ir augantis visuomenės spaudimas pokyčiams.
Komisija ragina užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į sveiką maistą ir siūlo politikos priemones, kurios padarytų „planetos sveikatos dietą“ prieinamą ir įperkamą – tai subsidijos, mokesčiai nesveikam maistui ir reklamos ribojimai. Taip pat akcentuojama tradicinių mitybos modelių išsaugojimo svarba, investicijos į tvarų ūkininkavimą ir maisto švaistymo mažinimą.
Ataskaita pabrėžia, kad sprendimai turi tarnauti visuomenės gerovei, o ne privačiam pelnui, todėl būtinas platus bendradarbiavimas tarp vyriausybių, verslo ir pilietinės visuomenės.
Šaltinis: Stokholmo atsparumo centras (Stockholm Resilience Centre).
Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
