Vartotojų aljansas, atstovaudamas nukentėjusiems vartotojams, Vilniaus apygardos teismui pateikė grupės ieškinį dėl „CityBee“ klientų patirtos žalos atlyginimo. Tačiau teismas, argumentuodamas, kad Vartotojų aljansas nėra tinkamas fizinių asmenų atstovas, galintis vesti bylą, atsisakė ieškinį priimti.
Vartotojų aljanso viceprezidento Ryčio Jokubausko teigimu, nutartis bus skundžiama. „Teismo dokumente remiamasi iki 2020 m. galiojusia tvarka dėl atstovavimo taisyklių bei susiformavusia praktika, teismų taikyta iki teisės aktų pakeitimų dėl grupės ieškinių. Tačiau Vartotojų aljansas yra įgaliotoji vartotojų asociacija, kurios misija – ginti vartotojų interesus visomis teisės aktuose suteiktomis priemonėmis“, – sakė R. Jokubauskas.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13(1) straipsnyje numatyta, kad: „Įgaliotoji vartotojų asociacija turi teisę būti grupės atstove grupės ieškinio bylose, netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės vartotojų asociacijoje, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių“.
Nuo 2020 m. įsiteisėję Civilinio proceso kodekso pakeitimai patobulino grupės ieškinio teikimo procedūrą ir sudarė galimybę įgaliotosioms vartotojų organizacijoms paprasčiau inicijuoti tokio pobūdžio ieškinius, užtikrinant kokybiškesnę vartotojų teisių apsaugą. Dabar įgaliotoji vartotojų asociacija kaip grupės atstovė, reikšdama grupės ieškinį, kilusį iš vartojimo santykių, gali atstovauti ne tik savo nariams. Tai numatyta Civilinio proceso kodekso 441 (4) straipsnio 2 dalyje.
R. Jokubausko manymu, šiuo metu grupės ieškinio institutas žengia pirmuosius žingsnius ir teisinių procedūrų praktika tik formuojasi. „Mes ilgus metus siekėme teisės aktų pakeitimų, leidžiančių vartotojams realiai pasinaudoti šia vertinga jų teisių gynimo priemone. Dabar ypač svarbu nepakirsti vartotojų pasitikėjimo besiformuojančia sistema“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.