Mokymuose daugiausia dėmesio skirta dviem svarbiems Europos Sąjungos vartotojų teisių apsaugos instrumentams – Atstovaujamųjų ieškinių direktyvai (RAD) ir Skaitmeninių paslaugų aktui (DSA) – bei jų praktiniam taikymui. Dalyviai nagrinėjo atstovaujamųjų ieškinių teisinį reguliavimą skirtingose ES valstybėse narėse, DSA įgyvendinimo ir priežiūros problemas, taip pat galimybes vartotojams ir jų interesams atstovaujančioms organizacijoms kolektyviai ginti pažeistas teises skaitmeninėje erdvėje.
„Atstovaujamųjų ieškinių direktyvos (RAD) apžvalga: įgyvendinimas pasirinktose valstybėse narėse“. Pranešėja – dr. Inga Kačevska, advokatė ir docentė. Pranešime nagrinėtas Direktyvos (ES) 2020/1828 įgyvendinimas valstybėse narėse, ypatingą dėmesį skiriant Italijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos teisiniam reguliavimui. Pranešime aptarti esminiai atstovaujamųjų ieškinių mechanizmo elementai – vartotojų dalyvavimo „opt-in“ ir „opt-out“ modeliai, teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius turinčių subjektų vaidmuo, bylų finansavimo ir bylinėjimosi išlaidų klausimai bei tarpvalstybinių ieškinių galimybės. Lietuva, kaip ir Latvija, Italija bei Slovakija, pasirinko „opt-in“ modelį, pagal kurį vartotojas turi aiškiai išreikšti valią būti atstovaujamas konkrečiame procese; Lietuvoje ir Slovakijoje tokiam ieškiniui nurodomas ne mažesnis kaip 20 vartotojų skaičius. Akcentuota, kad tarpvalstybinių kolektyvinių ginčų sėkmei svarbus tinkamos jurisdikcijos pasirinkimas, bylinėjimosi kaštai ir skirtingų valstybių vartotojų organizacijų bendradarbiavimas.
„Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) apžvalga“. Pranešėja – dr. Zanda Dāvida, Latvijos universiteto Teisės fakulteto docentė, Latvijos Skaitmeninių paslaugų akto koordinatoriaus – Latvijos vartotojų teisių apsaugos centro Skaitmeninių paslaugų teisės ir analizės skyriaus vadovė. Pranešime pristatyta, kokioms tarpininkavimo paslaugoms taikomas DSA ir kokias pareigas jis nustato interneto platformoms – nuo skaidrumo, skundų nagrinėjimo ir reklamos taisyklių iki nepilnamečių apsaugos, rekomendavimo sistemų skaidrumo bei manipuliacinių sąsajų („dark patterns“) draudimo. Praktinės DSA įgyvendinimo problemos – tarpvalstybinių skundų nagrinėjimas gali būti sudėtingas. Vartotojams dažniausiai kylančios problemos dėl skaitmeninių platformų (pvz. „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ ar „Snapchat“): nepakankama platformų reakcija į pranešimus apie neteisėtą turinį, neveiksmingi kontaktiniai kanalai ir sunkumai pasinaudojant neteisminio ginčų sprendimo galimybėmis.
Atstovaujamųjų ieškinių direktyvos ir Skaitmeninių paslaugų akto sąveika: DSA privataus įgyvendinimo galimybės“. Pranešėja – Anna van Duin, Amsterdamo universiteto Informacinės teisės instituto (IViR) studijos „Pathways to Private Enforcement of the Digital Services Act (DSA)“ bendraautorė. Pranešime nagrinėta galimybė vartotojų galimybė Gintis nuo DSA pažeidimų ne tik per Europos Komisiją ar nacionalinius Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, bet ir teisme. DSA numato teisę reikalauti žalos atlyginimo, galimybes naudotis atstovaujamaisiais ieškiniais ir kolektyvinio teisių gynimo priemonėmis. Tyrime kaip perspektyvios privataus teisių gynimo sritys išskiriami neteisėti ar nepagrįsti turinio moderavimo sprendimai, manipuliacinės interneto sąsajos („dark patterns“), skaidrumo reikalavimų pažeidimai ir tam tikrais atvejais sisteminių rizikų valdymo pareigų nevykdymas.
„RAD ir DSA sąveika: praktiniai kolektyvinio atstovaujamojo ieškinio pareiškimo aspektai“. „Spirit Legal“ komandos parengtoje sesijoje nagrinėta, kaip DSA pažeidimas galėtų būti praktiškai ginamas pasitelkiant kolektyvinį vartotojų teisių gynimą. Praktiniu požiūriu itin reikšminga DSA 54 straipsnyje įtvirtinta paslaugų gavėjų teisė reikalauti iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo atlyginti žalą ar nuostolius, patirtus dėl DSA pareigų pažeidimo. Mokymuose ši teisė nagrinėta kartu su konkrečiomis platformų pareigomis, įskaitant nepilnamečių privatumo ir saugumo užtikrinimą, profiliavimu grindžiamos reklamos ribojimus bei labai didelių platformų pareigą nustatyti ir mažinti sistemines rizikas.
Daugiašalį projektą „Representative Action Pilot” (RE-ACT Pilot), kurio tikslas – paskatinti atstovaujamuosius ieškinius, siekiant geriau užtikrinti vartotojų teises, Vartotojų aljansas vykdo kartu su partneriais: Altroconsumo (Italija); Spoločnosť ochrany spotrebiteľov SOS Poprad (Slovakija) ir Latvijas Patērētāju interešu aizstāvības asociācija (Latvija).
Projektą finansuoja Europos Komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Daugiau informacijos ieškokite Vartotojų aljanso puslapyje (Projektai/ Projektas „Representative Action Pilot” (RE-ACT Pilot) (2025-2026)“) ir FaceBook paskyroje „Vartotojų teisės/Re-Act Pilot“.
