Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams Vartotojų aljansas siūlo į politinius prioritetus įtraukti toliau pateiktus pasiūlymus.
Visi mes esame vartotojai, ir mūsų kasdienę patirtį rinkoje ypatingai veikia įvairūs ekonominiai pokyčiai, tarp jų ir didžiulė infliacija. Pastarosios šuoliai skatina vartotojus rinktis elektroninę prekybą, kur daugelį prekių galima įsigyti pigiau, tačiau čia jų laukia nauji iššūkiai. 2023 m. atliktas gyventojų pasitikėjimo internetine prekyba tyrimas[1] rodo – nors elektroninės prekybos populiarumas auga, gyventojų pasitikėjimas ja vis mažėja. 2022 m. pasitikėjimo rodiklis siekė 34 %, tačiau 2023 m. sumažėjo iki 30 %. Pažymėtina, kad susidūrusių su vartotojų teisių pažeidimais gyventojų skaičius augo, bet tik maža dalis iš jų kreipėsi dėl savo teisių gynimo. Tyrimas atskleidė, kad kasmet vis daugiau vartotojų pasitiki vartojimo ginčų neteisminiu nagrinėjimu, tačiau apie šį teisių gynimo būdą žinojo tik 35 % tyrimo respondentų.
Atsižvelgiant į šiandieninę teisinę vartotojų teisių apsaugos reglamentavimo situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, Vartotojų aljansas kartu su savo nariais teikia šiuos pasiūlymus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos sistemos tobulinimui, į kuriuos prašome atsižvelgti formuluojant rinkimų programas, dirbant Seime bei rengiant Vyriausybės programą.
- Palankesnis vartojimo ginčų reguliavimas
Vartotojų teisių srityje reikia siekti, kad daugiau ginčų būtų išnagrinėjama ne teisme bei baigtųsi taikiu susitarimu. Tam būtina užtikrinti tinkamas paskatas susitarti ir sukurti efektyvias procedūras, kurios palengvintų ikiteisminį vartojimo ginčų nagrinėjimą. Tokiu būdu galima sumažinti teismams tenkantį darbo krūvį ir greičiau pasiekti teisingus sprendimus, tenkinančius abiejų šalių interesus. Šiems pokyčiams pasiekti reikia nemažai pakeitimų. Pavyzdžiui, pagal dabartinį reglamentavimą, kai vartotojo skundą išnagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT), jis gali būti apskųstas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės. Kai sprendimą apskundžia pardavėjas ar paslaugų teikėjas, atsakovu tampa pats vartotojas, kuris kreipėsi į VVTAT. Atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius, kaip turėtų vykti procesas, tokios proceso eigos vartotojai nesitiki. Todėl modelis, kai skundą VVTAT pateikęs vartotojas vėliau pats tampa atsakovu teisme, susilpnina vartotojų teisių apsaugos lygį ir turi būti pakeistas.
Taip pat, siūlytina daugiau ginčų nagrinėti kaip vartojimo ginčus. Pavyzdžiui, pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu daugiabučio administratorių išrenka gyventojai, kilus ginčui jis sprendžiamas pagal vartotojų teisių apsaugos aktus, bet jeigu daugiabučio administratorių paskiria savivaldybė, tai jau nelaikoma vartojimo santykiais, nors abiem atvejais paslaugų esmė nesikeičia, skiriasi tik paslaugos teikėjo atsiradimo procedūra. Ši situacija iliustruoja, kaip daugelis ginčų galėtų ir turėtų būti sprendžiami kaip vartojimo ginčai.
- Palankesnis grupės ieškinių reguliavimas
Šiuolaikinėje labai globalizuotoje ir skaitmenizuotoje visuomenėje didėjant prekių kiekiui, atsirandant internetinei prekybai bei kitiems veiksniams, vartotojų teisių pažeidimai paveikia vis platesnį vartotojų ratą. Grupės ieškiniai pasiteisina kaip efektyvi vartotojų teisių gynimo priemonė. Tačiau naujai besiformuojanti grupės ieškinių praktika Lietuvoje parodė, kad šios priemonės reguliavimą reikia tobulinti. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę ir teisingesnę vartotojų apsaugą, būtina peržiūrėti ir patobulinti esamą teisinę bazę, atsižvelgiant į praktikoje išryškėjusias problemas ir trūkumus.
Viena iš grupės ieškinių probleminių sričių – vartotojų prisijungimas prie grupės. Ne visi vartotojai, kurių teisės pažeistos, žino apie rengiamą grupės ieškinį, o teisme ginamos tik prie grupės prisijungusių vartotojų teisės. Sprendimas galėtų būti galimybė prisijungti prie grupės ieškinių vėlesnėje grupės ieškinio stadijoje (vėlyvo opt-in principas) užtikrintų vartotojų teisių apsaugą didesniam nukentėjusiųjų skaičiui.
Atsižvelgiant į Vartotojų aljanso sukauptą praktiką rengiant ir atstovaujant grupės ieškiniuose, pastebėta, kad vartotojams sudėtinga prisijungti prie grupės ieškinių. Vienas iš tai lemiančių faktorių – sudėtingas vartotojų pasiekiamumas. Nukentėjusieji neinformuojami apie jų teisių pažeidimą, nežino, kad yra renkama grupė ieškiniui ir kaip prie jos prisijungti. Ši problema galėtų būti sprendžiama, jei verslininkai būtų įpareigoti informuoti savo klientus apie pažeistas vartotojų teises ir galimybę reikalauti žalos atlyginimo prisijungus prie grupės ieškinio.
- Finansų (skolų) patarėjų instituto sukūrimas
Lietuvoje nemaža visuomenės dalis yra įsiskolinusi – maždaug 10 proc. Lietuvos gyventojų turi pradelstų skolų. Vienas dažniausių įsiskolinimų yra už komunalinius mokesčius.
Tokios skolos augina naujas skolas (už skolų administravimą ir pan.) ir sukelia domino efektą: nebematydami vilties išsikapstyti iš skolų skolininkai tampa nesuinteresuoti legaliai dirbti, atsiranda poreikis socialinėms pašalpoms, kitiems socialinės paramos elementams, ir galiausiai ši vieno skolininko specifinė situacija tampa našta visai visuomenei. Daugelyje Europos šalių yra sukurti finansų (skolų) patarėjų tinklai, dažnai veikiantys per savivaldybes arba padedant nevyriausybinėms organizacijoms. Tyrimai rodo, kad 1 euras investuotas į skolų patarėjų institutą atneša 2 eurus naudos valstybei, kadangi tai padeda ne tik grąžinti skolas, bet paskatina skolininkus legaliai dirbti, o tai savo ruožtu didina sumokamus mokesčius bei mažina socialinių išmokų poreikį.
Perkeliant pakeistos Vartojimo paskolų direktyvos nuostatas siūloma sukurti finansų (skolų) patarėjų institutą, kuris neapsiribotų tik vartojimo kreditų sritimi. 2023 m. atliktame Lietuvos banko finansinio raštingumo tyrime[2] pastebėta, kad gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekia vos 56 %, o skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas dar žemesnis – 45 %. Finansų patarėjai padėtų skolininkams sukurti skolų valdymo planus ir atrasti palankesnes mokėjimo sąlygų galimybes, patartų, kaip išvengti skolos „apaugimo“ papildomais mokesčiais, taip motyvuodami skolininką grįžti prie legalaus darbo. Finansų patarėjų institutas padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, papildyti valstybės biudžetą bei gerinti pačių skolininkų gyvenimo lygį ir statusą.
- Dėmesys „žaliojo smegenų plovimo“ problematikai
Remiantis Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis[3], kurią užsakė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, matomas susidomėjimas aplinkos tausojimu bei klimato kaita – 68 proc. vartotojų yra svarbu, ar jie perka prekę ar paslaugą iš įmonės, kuri prisideda prie aplinkos tausojimo. Deja, taip pat yra pastebimas ir „žaliojo smegenų plovimo“ didėjimas. Žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing) įvardijama praktika, kai įmonės arba organizacijos skelbia klaidinančius ar nepagrįstus teiginius apie savo produktų, paslaugų ar veiklos ekologinį draugiškumą.
Tai gali būti daroma siekiant sukurti teigiamą viešąjį įvaizdį ir pritraukti vartotojus, kuriems rūpi aplinkosauga, net jei iš tikrųjų įmonės veikla daro reikšmingą žalą aplinkai arba jų teiginiai apie ekologinį draugiškumą yra gerokai perdėti.
Manome, kad turėtų būti griežtinama prekiautojų atsakomybė dėl tokios reklamos skelbimo, kadangi tai pažeidžia vartotojų teises keliais aspektais: 1) vartotojams pateikiama klaidinanti informacija apie perkamą produktą; 2) vartotojai patiria reikšmingus ekonominius nuostolius, kadangi pirkėjai dažnai pasiruošę mokėti daugiau už produktus, kurie tariamai yra ekologiški; 3) „žaliasis smegenų plovimas“ gali sumažinti vartotojų pasitikėjimą tikrais ekologiškais produktais ir iniciatyvomis; 4) „žaliasis smegenų plovimas“ gali nukreipti dėmesį nuo realių aplinkosaugos problemų ir sprendimų, nes vartotojai mano, kad jau daro pakankamai pirkdami tariamai ekologiškus produktus.
Labai svarbu sugriežtinti tokios reklamos reglamentavimą. Siūlome nelaukti šiuo metu ES lygiu derinamos Žaliųjų teiginių direktyvos galutinio teksto ir jau dabar imtis veiksmų „žaliajam smegenų plovimui“ Lietuvoje pažaboti įvedant nacionalines priemones, kurios iš principo derėtų su apie 2026-aisias metais perkeltina direktyva.
[1] Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tyrimas https://vvtat.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/3g5I9DPAaqw.doc
[2] Lietuvos Banko atliktas finansinio raštingumo tyrimas: https://www.lb.lt/lt/finansinio-rastingumo-tyrimas-2023/
[3] Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tyrimas https://vvtat.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/3g5I9DPAaqw.doc