Pernai rudenį Barselonoje vykusioje „Norrsken Impact Week“ konferencijoje pristatytas mokslinis pranešimas „Doing business within planetary boundaries“ („Verslas planetos ribose“) kviečia verslo sektorių permąstyti savo poveikį aplinkai. Ataskaitos autoriai teigia, kad įmonės ir investuotojai gali tapti esminiais pokyčių varikliais, tačiau tam būtina iš esmės keisti veiklos vertinimo principus – nuo įmonės interesų prie planetos sveikatos.
Pasak pagrindinės autorės, profesorės Beatrice Crona, ekonominė veikla yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonija jau peržengė šešias iš devynių planetos ribų (angl. planetary boundaries), įskaitant klimato kaitą, biologinę įvairovę, vandens ir žemės naudojimą. „Tai gali padaryti dideles pasaulio dalis netinkamas gyventi ir verslą – neįmanomą arba gerokai brangesnį“, – teigia ji.
Nauji rodikliai – tikslus poveikio matavimas
Ataskaitoje siūloma verslo veiklą grįsti moksliškai pagrįstu planetos ribų modeliu, kuris leidžia vertinti, ar įmonės veikia tvariai. Tačiau tam būtina turėti išsamią ir tikslią informaciją apie aplinkosauginį įmonių veiklos poveikį. „Kas yra matuojama, tas ir įgyvendinama“, – pabrėžia Crona.
Norint pereiti nuo fragmentiško prie sisteminio poveikio vertinimo, ataskaitoje pristatomi du nauji įrankiai. Pirmasis – „Essential Environmental Impact Variables“ (EEIVs), arba esminiai aplinkos poveikio kintamieji. Jie leidžia standartizuotai fiksuoti, kur, kokiu mastu ir kokio pobūdžio poveikis vyksta. Antrasis – „Earth System Impact score“ (ESI), arba Žemės sistemos poveikio balas. Šis rodiklis padeda įmonėms ir investuotojams suprasti, kaip vietinis poveikis veikia globalias sistemas, ir išplėsti vertinimą už anglies emisijų ribų.
Pasak tyrėjo Giorgio Parlato, šie įrankiai leidžia geriau suprasti, kaip klimato, žemės ir vandens išteklių sąveika sustiprina verslo poveikį Žemės sistemai (angl. Earth System). Tai svarbu ne tik aplinkosaugai, bet ir verslo strategijai bei rizikų valdymui.
Nuo įmonės prie planetos: naujas požiūris į atskaitomybę
Ataskaitos bendraautorė Emmy Wassénius pažymi, kad dabartinė tvarumo ataskaitų praktika vis dar per daug orientuota į įmonės vidinę perspektyvą, o ne į tai, kas svarbu aplinkai. „Reikia persiorientuoti – nuo įmonės prie planetos. Ataskaitos turėtų apimti absoliučius ir vietai specifinius duomenis apie visos įmonės veiklos poveikį“, – sako ji.
Europos Sąjungoje nuo 2025 m. didelėms įmonėms privaloma teikti ataskaitas pagal CSRD reglamentą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive). Tačiau, kaip rodo ataskaita, vien reguliavimas nepakanka – būtinas sisteminis pokytis, kuriame verslas prisiima atsakomybę už savo poveikį planetai.
Ataskaita remiasi dešimtmečiu tarpdisciplininių tyrimų, jungiančių tvarų finansavimą, ekologinę ekonomiką, atsparumo mokslą ir Žemės sistemų analizę. Ji siūlo gaires ne tik verslui ir investuotojams, bet ir politikos formuotojams, siekiantiems patikimesnio poveikio gamtai vertinimo.
Šaltinis: Stokholmo atsparumo centras (Stockholm Resilience Centre).
Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>
