Naujienos
Pasaulio turtams tekant į oligarchų sąskaitas – pusė pasaulio gyventojų negali sau leisti gydytojo ar mokyklos
Sevilija / Vilnius, 2025 m. liepos 2 d. – Nuo 2015 metų 1 proc. pasaulio turtingiausių žmonių savo turtą padidino kone 34 trilijonais JAV dolerių (28,8 trilijono eurų), rodo naujausia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ analizė. Imant Pasaulio banko nustatytą aukščiausią skurdo ribą – 8,30 dolerio (7 eurai) per dieną – turtingiausiųjų sukaupti trilijonai pasaulio skurdą sumažintų net 22 kartus....
Kolonializmo laikai praėjo, bet jo sukurta nelygybė niekur nedingo: kaip užtikrinti teisingesnę ekonomiką ir pasaulinę prekybą
Neseniai publikuotoje tyrimų centro „Wolrd Inequality Lab“ studijoje „Nelygiaverčiai mainai ir Šiaurės - Pietų santykiai: įrodymai iš globalios prekybos srautų ir pasaulio mokėjimų balanso 1800 - 2025 metais“ atskleidžiama, kaip globali prekyba lėmė dabartinį turto pasiskirstymą pasaulyje per pastaruosius du šimtus metų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad...
Atsakomybė ar patogumas: kodėl vis daugiau pirkėjų atsisako „Amazon“
Vis daugiau vartotojų pasaulyje ir Europoje ima kelti klausimą: ar patogumas apsiperkant internetu pateisina socialines ir aplinkosaugines pasekmes? Interneto milžinė „Amazon“, ilgą laiką laikyta patogumo simboliu, susiduria su vis didesne vartotojų kritika dėl verslo modelio, kuris, kaip teigiama nepriklausomuose tyrimuose, grindžiamas darbuotojų išnaudojimu, mokesčių slėpimu ir abejingumu...
Ar jūsų būsto draudimo bendrovė finansuoja klimato kaitą?
Dažnėjant ekstremaliems oro reiškiniams – potvyniams, audroms ar sausroms – vis daugiau žmonių ieško patikimų namų draudimo sprendimų. Tačiau svarbu suprasti, kad draudimo bendrovės ne tik padeda padengti nuostolius po nelaimių, bet ir veikia kaip reikšmingi ekonomikos investuotojai. Todėl kyla klausimas – ar mūsų pasirenkamas draudimo paslaugų teikėjas prisideda prie klimato problemų, ar jas...
Nauja globalių finansų vystymuisi vizija: Lietuvos pilietinės visuomenės požiūris
2025 m. birželio 20 d. Vilniuje Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijos pristatė savo poziciją dėl IV Tarptautinės konferencijos dėl vystomojo finansavimo (FfD4). Ši konferencija laikoma vienu svarbiausių šansų peržiūrėti ir atnaujinti pasaulinę ekonominio valdymo sistemą, kuri šiandien susiduria su didėjančia nelygybe, demokratijos iššūkiais,...
Pilietinė visuomenė kritikuoja dokumentą, kuris lems kaip bus finansuojamas darnus pasaulio vystymasis
Šią savaitę buvo priimtas ketvirtosios Tarptautinės konferencijos dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4) baigiamasis dokumentas, kuris viešoje erdvėje skambiai vadinamas „daugiašališkumo triumfu“. „Tiesa ta, kad tai – nėra triumfas“, – teigia Shereen Talaat, „MENAFem“ judėjimo atstovė. Jungtinės Valstijos atsitraukė: atsisakė...
Pasaulis įklimpo į skolas: ką turi daryti Europa
Birželio pabaigoje Sevilijoje (Ispanija) prasidėsianti tarptautinė konferencija „Finansavimas vystymuisi“ (F4D) suburs sprendimų priėmėjus iš viso pasaulio ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad visos šalys galėtų siekti darnaus vystymosi tikslų. Tikėtina, kad vienu labiausiai laukiamų svečių taps kojas tarptautiniuose renginiuose sparčiai apšylantis...
Kaip spręsti naudotos tekstilės krizę?
Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vienam gyventojui kasmet tenka net 355 gramai CO2. Vienu iš efektyviausių sprendimų galėtų būti socialinės ekonomikos pasitelkimas, tačiau šiuo metu yra iškilę didelių iššūkių, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. „Dešimtmečius socialinės ekonomikos subjektai demonstruoja savo kompetenciją tekstilės gaminių surinkimo, rūšiavimo ir pakartotinio naudojimo...
Natrio jonų baterijos: nuo sprendimų energetikoje iki motorolerių
Natrio jonų baterijos tampa vis patrauklesne alternatyva ličio jonų technologijai – ypač sprendimuose, kuriuose prioritetas teikiamas kainai, saugumui ir tvarumui, o ne maksimaliam kompaktiškumui. Nors ši technologija vis dar susiduria su iššūkiais, ypač dėl kol kas nedidelių gamybos mastų ir žemo energijos tankio (t.y., jų kaupiamos energijos kiekis svorio vienetui paprastai yra mažesnis nei...
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams...
