Naujienos
Nauja globalių finansų vystymuisi vizija: Lietuvos pilietinės visuomenės požiūris
2025 m. birželio 20 d. Vilniuje Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijos pristatė savo poziciją dėl IV Tarptautinės konferencijos dėl vystomojo finansavimo (FfD4). Ši konferencija laikoma vienu svarbiausių šansų peržiūrėti ir atnaujinti pasaulinę ekonominio valdymo sistemą, kuri šiandien susiduria su didėjančia nelygybe, demokratijos iššūkiais,...
Pilietinė visuomenė kritikuoja dokumentą, kuris lems kaip bus finansuojamas darnus pasaulio vystymasis
Šią savaitę buvo priimtas ketvirtosios Tarptautinės konferencijos dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4) baigiamasis dokumentas, kuris viešoje erdvėje skambiai vadinamas „daugiašališkumo triumfu“. „Tiesa ta, kad tai – nėra triumfas“, – teigia Shereen Talaat, „MENAFem“ judėjimo atstovė. Jungtinės Valstijos atsitraukė: atsisakė...
Pasaulis įklimpo į skolas: ką turi daryti Europa
Birželio pabaigoje Sevilijoje (Ispanija) prasidėsianti tarptautinė konferencija „Finansavimas vystymuisi“ (F4D) suburs sprendimų priėmėjus iš viso pasaulio ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad visos šalys galėtų siekti darnaus vystymosi tikslų. Tikėtina, kad vienu labiausiai laukiamų svečių taps kojas tarptautiniuose renginiuose sparčiai apšylantis...
Kaip spręsti naudotos tekstilės krizę?
Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vienam gyventojui kasmet tenka net 355 gramai CO2. Vienu iš efektyviausių sprendimų galėtų būti socialinės ekonomikos pasitelkimas, tačiau šiuo metu yra iškilę didelių iššūkių, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. „Dešimtmečius socialinės ekonomikos subjektai demonstruoja savo kompetenciją tekstilės gaminių surinkimo, rūšiavimo ir pakartotinio naudojimo...
Natrio jonų baterijos: nuo sprendimų energetikoje iki motorolerių
Natrio jonų baterijos tampa vis patrauklesne alternatyva ličio jonų technologijai – ypač sprendimuose, kuriuose prioritetas teikiamas kainai, saugumui ir tvarumui, o ne maksimaliam kompaktiškumui. Nors ši technologija vis dar susiduria su iššūkiais, ypač dėl kol kas nedidelių gamybos mastų ir žemo energijos tankio (t.y., jų kaupiamos energijos kiekis svorio vienetui paprastai yra mažesnis nei...
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams...
Kaišiadoryse – seminaras su tarptautiniais ekspertais „Integruotos kaimynystės koncepcijos”
Birželio 16 d. Kaišiadoryse vyks seminaras „Integruotos kaimynystės (kvartalų) koncepcija“. Renginyje, kurį ves energijos efektyvumo ekspertai iš Vokietijos, bus pristatomos kaimynystės formavimo metodikos ir aptariami gerosios praktikos pavyzdžiai, sėkmingai veikiantys užsienio šalyse. Kalbėsime, kaip tinkamai projektuojant miestų kvartalus ir taikant integruotas priemones, prisidedama prie ...
CBAM reforma: reali pagalba smulkiesiems importuotojams ar skylė klimato politikoje?
Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Europos Parlamentas pritarė Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) pakeitimams, pagal kuriuos nuo anglies dioksido „muitų“ būtų atleidžiamos mažos ir vidutinio dydžio...
D. Tracevičius: Lietuva apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių galėtų jau 2028 metais
Sparčiai besivystant elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių, būtini sprendimai, kurie užtikrintų, kad atsinaujinančios energetikos projektai susidurtų su mažiau barjerų, bet kartu ribotų neigiamą poveikį aplinkai, o gyventojai turėtų plačias galimybes gauti naudos, teigiama VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. Aplinkosaugos nevyriausybinė...
Mokslas vienareikšmiškas: klimatui draugiškoje dietoje turi būti mažiau mėsos
Prieš kelis mėnesius Danijos technikos universiteto (DTU) atlikta studija parodo, kas turėtų būti tvarioje ir klimatui draugiškoje dietoje. Mėsai vietos joje yra tik 255 gramai per savaitę. Ir tai taikoma tik paukštienai ir kiaulienai. Net ir saikingas jautienos vartojimas prisideda prie planetos ribų viršijimo, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime...
